Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Meilė Kristui, Bažnyčiai ir žmogui

Beatifikuoto Dievo tarno Pauliaus VI mokymo ir veiklos bruožai

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis popiežius Paulius VI (1897–1963 –1978)

Popiežiaus Pranciškaus vertinimai

Popiežius Pranciškus retokai sako ilgesnes kalbas ar homilijas, geba savo mokymo teiginius išdėstyti glaustai ir visiems suprantamu stiliumi. Tačiau kartais jis pateikia išsamesnius vertinimus, norėdamas pabrėžti, kad tai yra išskirtinai svarbus aptarimo dalykas, reikšmingas ir jo paties veiklai bei pažiūroms. Kaip tik tokią ilgesnę kalbą Šventasis Tėvas pasakė apžvelgdamas savo pirmtako popiežiaus Pauliaus VI pontifikatą, kurį spalio 19 dieną, baigdamas dvi savaites vykusią neeilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, paskelbė Bažnyčios palaimintuoju. Minėtoji kalba buvo pasakyta dar 2013 metų birželį, audiencijoje priimant tūkstančius iš dabar jau palaimintojo Pauliaus VI gimtojo Brešos miesto į Romą atvykusių piligrimų, kurie šia kelione norėjo paminėti 50-ąsias savo kraštiečio išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą metines. Tame pasisakyme popiežius Pranciškus iškėlė kaip tik tas praėjusį sekmadienį beatifikuoto savo pirmtako mokymo, veiklos ir asmeninio charakterio detales, kurios dvasiniu stiprumu didelį įspūdį paliko jam pačiam. Tuomet pavadinęs Paulių VI didžiuoju popiežiumi Šventasis Tėvas akcentavo tris fundamentalius dalykus, kuriuos jis liudijo ir kurių mokė visus mus, – meilę Kristui, Bažnyčiai ir žmogui. Šios gyvenimiškos ir tikėjimo nuostatos buvo persmelktos visiško atsidavimo ir aukos dvasios.

Meilei būdinga duoti

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo meilė yra kiekvieno žmogaus egzistencijos pamatas. Iš mums nesuvokiamos savo meilės gausumo Jis mus sukūrė, o kai nusidėjome (žr. Rom 5, 12), nepasmerkė, bet savo gailestingos meilės kartelę kilstelėjo iki „beprotybės“, nes dėl maištingo kūrinio išgelbėjimo siuntė į žemę Mylimąjį (Ef 1, 6), ir Jam pavaldūs yra visi, turintieji nors mažiausią gyvybės pradą.

Esminė dieviškos meilės savybė yra ne imti, o duoti (žr. Apd 20, 35), nes be veikiančio davimo pricipo, nebūtų nieko... Šv. Tomas Akvinietis rašė: „Meilė – tai džiaugimasis gėriu; gėris yra vienintelė meilės priežastis. Mylėti – tai trokšti padaryti kitam žmogui gera“. Neturinti lygių įsikūnijusio gerumo išraiška yra Jėzus Kristus, kurio darbus objektyviai įvertino liudininkai: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“ (Mk 7, 37).