Dėl kišeninių politikų leidžiamų laikraščių
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija išplatino pareiškimą, adresuotą prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei ir ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, kuriame atkreipia dėmesį, kad spalio 7 dieną Seimas antrą kartą nepriėmė svarstyti siūlymo neleisti bankų ir savivaldybių įsteigtoms bendrovėms ar įstaigoms turėti žiniasklaidos priemonių. Esame įsitikinę, kad šios pataisos būtų leidusios išvengti paslėptos politinės reklamos, nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams, teigia Asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė. Be abejonės, tokia pataisa būtų sudariusi skaidresnę aplinką spaudos žiniasklaidos rinkoje, garantavusi sąžiningesnę konkurenciją bei demokratijos principų, o ne tik vietos valdančiųjų koalicijų ambicijų, įtvirtinimą vietos savivaldoje. Švelniai tariant didelę nuostabą kelia tai, kad parlamentarai net nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis raginta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais. Tuo labiau neramu, kad 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl! Toks Seimo verdiktas yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei ir akivaizdi grėsmė regioninei ir vietinei žiniasklaidai turint mintyse dar ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai jiems suteiks daugiau galių, vadinasi, ir prielaidų nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą pakišti po padu. Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija primena, kad poreikis tokioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms buvo grindžiamas praktikoje jau įvykusiais kuriozais. Pastaraisiais metais ne tik kai kurie bankai (dabar jau bankrutavę Ūkio, Snoro), bet net kai kurios Lietuvos savivaldybės, prisidengusios savo švietimo įstaigomis, pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatyme neaiškiai apibrėžta nuostata dėl galimybės leisti periodinius leidinius. Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės, kuriose periodiškai biudžeto lėšomis buvo pradėti platinti laikraščiai Mano Druskininkai ir Mano Raseiniai.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl laikraščio Mano Druskininkai atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, kad toks vietinės valdžios oficiozas, koks yra leidžiamas, eiti negali, ir rekomendavo Druskininkų švietimo centrui leidinį arba uždaryti, arba jame rašyti tik apie švietimo naujienas. Vilniaus apygardos administracinis teismas liepą atmetė Druskininkų savivaldybės tarybos, administracijos, administracijos direktoriaus ir Švietimo centro skundą, kuriuo be pakeitimų buvo paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimas. Šiuo pripažinta, kad savivaldybė, leisdama nemokamą laikraštį Mano Druskininkai, padarė įstatymų pažeidimus. Apeliacijų pagalba teisminiai procesai vyko toliau. Šis pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad būtina sukonkretinti atitinkamą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuria nebūtų galima manipuliuoti leidžiant periodinius leidinius iš biudžeto pinigų. Kyla pagrįstas klausimas, ar LR Seimas, atmesdamas minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, uždega žalią šviesą ir kitoms šalies savivaldybėms savaip traktuoti galimybę už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kurie galimai gali tapti netiesiogine ir dar nemokama valdančiųjų reklama?, klausia Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija ir pritaria Seimo nemotyvuotai bei paskubomis atmestoms pataisoms. Jomis siūlyta, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjai, dalininkai ar akcininkai yra savivaldybės, bankai ir jų valdomos įmonės bei įstaigos. Visi jie galėtų leisti tik neperiodinius informacinius leidinius ar turėti informacinės priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
© 2014 XXI amžius
|