2015 m. vasario 6 d.    
Nr. 5
(2125)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Metų dovanos

Naująjį altorių padovanojęs
Jonas Vaičys ir klebonas
kun. Stasys Šlepavičius

Naujasis Adakavo Šv. Jono
Krikštytojo bažnyčios altorius

Adakavas. Šiuos, 2015-uosius, popiežius Pranciškus paskelbė Pašvęstojo gyvenimo – Vienuolių – metais. Adakavo Šv. Jono Krikštytojo  parapija gali pasidžiaugti 2014-ųjų metų dovanomis.

2014 m. lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pilnutėlė. Čia buvo šventinamas naujas altorius. Altorių ir pulpitą kūrė Tryškiuose gyvenantis talentingas medžio drožėjas tautodailininkas Pranas Dužinskas. Mūsų klebono kun. Stasio Šlepavičiaus idėją, padovanodamas altorių ir pulpitą, padėjo įgyvendinti savo tėviškę nuoširdžiai mylintis Jonas Vaičys. Jis su žmona Jovita – nuoširdumo, nesavanaudiškumo pavyzdys mums visiems – niekada nepamiršo Adakavo bažnyčios. J. Vaičio ryšys su gimtine, gretimu Bokšeinių kaimu, ypatingas: saugodamas ir gerbdamas kaimo, jo žmonių, tėvų, senelių ir prosenelių atminimą, Bokšeinių kaimo pariby pastatė kryžių, prie kurio pritvirtinta lentelė su užrašu „Tėviškės žemei ir jos žmonėms. Jonas Vaičys. Bokšeiniai, 2009 m.“ Ne pirmas dešimtmetis Adakavo krašto žmonės jaučia jo meilę, pagarbą ir paramą. Jonas šelpia mokinius, socialinės globos namų gyventojus, remontuoja mokyklos patalpas, organizuoja krepšinio varžybas tarp Adakavo rinktinės ir Šiaulių „Kalvio“ komandos. Adakavo bažnyčią J. Vaičys remia nebe pirmą kartą. Anksčiau jis nupirko ir padovanojo liturginę šv. Mišių taurę – kieliką.

Per 2013–2014 metus Adakavo bažnyčia nušvito, į ją sugrįžo žmonės. Tai – kun. S. Šlepavičiaus nuopelnas. Pats sako, kad tai – dosnių, gerų, šviesių Adakavo parapijos žmonių nuopelnas, ir nuoširdžiai jiems dėkoja. O padėkoti tikrai yra už ką. Bažnyčioje pakeistos visos šviestuvų lemputės. Taupiąsias lemputes nupirko Eugenija ir Vitas Žąsinai iš Mažeikių. Staliukai ir mažų žvakelių deginimo stalelis – irgi jų dovana. Baltą arnotą padovanojo Zita ir Alfonsas Masiuliai, raudoną – Aldona Bytautaitė, žalią – Bronislava ir Steponas Vytautas Meištininkai, violetinį – Emilija Masiulienė. Zita Jarašūnienė, Angelė Neteckienė, Danutė ir Stanislovas Valuckiai padovanojo liturginius ligonių lankymo reikmenis. Romualdas ir Valerija Vaitkevičiai dovanojo visą bažnyčios įgarsinimo aparatūrą. Juozapas Macaitis ir Remigijus Maraulis iš savo medžiagų pagamino mažąjį pultelį, du suolus – klauptus – ir padovanojo bažnyčiai.

Kun. S. Šlepavičius dėkingas Skaudvilės seniūnui Virginijui Būdvyčiui, kuris visada išgirsta jo prašymus, visiems talkininkams, kurie padėjo tvarkyti bažnyčią ir jos aplinką birželį, išmontuoti nebenaudojamą šildymo sistemą, Dievo žodžio skaitytojams, visiems, kurie aktyviai dalyvavo Gegužinėse ir Rožinio pamaldose, puikiai giedantiems choristams ir jų vadovei Astai Šlepavičienei, Mindaugui Janušauskiui ir ypač tiems, kurie kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią.

Ypatinga kun. S. Šlepavičiaus pagarba ir padėkos žodžiai skiriami Tauragės rajono merui Pranui Petrošiui. Kunigas negali atsistebėti, kiek daug dėmesio ir meilės meras skiria paprastiems žmonėms, kaip nuoširdžiai rūpinasi tikinčiųjų reikalais. Kunigas, pastoracinės grupės nariai ir Adakavo parapijiečiai nuoširdžiai dėkoja merui, rajono tarybos nariams už skiriamas lėšas kalėdiniams saldainiams vaikams, lėšas, už kurias buvo įsigyti lietvamzdžiai.

Bažnyčios prižiūrėtoja, žmonių vadinama „pročkelė“ Angelė Neteckienė negali atsidžiaugti galinga žoliapjove. Ji buvo nupirkta už parapijiečių metinės aukos lėšas.

Parapijiečiai dėkingi už nupirktą naują kilimą po altoriumi, o kun. S. Šlepavičiui – už jo neišsenkančią energiją, rūpinimąsi bažnyčia ir parapijiečiais, už ypatingai gražius ir prasmingus pamokslus, kurių nekantriai laukia kiekvieną sekmadienį. Antrus metus tarnaudamas parapijos žmonėms, kunigas Stasys susipažino su kiekviena šeima, jam tapo svarbūs kiekvieno žmogaus rūpesčiai. Lankydamas Adakavo socialinės globos namų gyventojus, klebonas suprato, kad čia dirbantys žmonės ne tik dirba savo tiesioginį darbą, bet pasišventę tarnauja likimo nuskriaustiems žmonėms. Gal prisiminęs Evangelijos žodžius: „Iš tiesų sakau jums: kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 31–46), kunigas pakvietė parapijiečius kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį kartu melsis už Adakavo socialinės globos namų darbuotojus, vadovus, kad Dievas jiems suteiktų ištvermės ir sveikatos.

Zita Jarašūnienė,
Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastoracinės grupės narė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija