|
Baigtas kursas suaugusiesiems
|
Sesuo Pranciška ir kunigas Žilvinas
|
Jonavos Šv. Jokūbo parapijoje pasibaigė dar vienas Alfa suaugusiems kursas, jau septintus metus tiesiantis tikėjimo kelią kiekvienam jo ieškančiam žmogui. Kurso koordinatorė Daiva Girniuvienė. Jai talkino savanorės: Dalia Bartauskienė, Valentina Stanionienė, Vida Monkuvienė, Eglė Čilinskienė, Zenona Naulickienė, Milita Žičkutė. Pradžia. Nuo rugsėjo 28 dienos, kiekvieną sekmadienio vakarą, po šv. Mišių, suaugusieji pradžioje nedrąsiai, vėliau susidomėję, pabaigoje su užtikrintumu rinkosi pabūti drauge Alfa kurse. Pradžioje buvo pristatytos būsimos temos, atsakyta į vieną iš esminių klausimų, ką duoda tikėjimas. Tai prasmingas gyvenimas, neturintis pabaigos. Pirmąjį susitikimo vakarą savanoriai liudijo ir pasidalijo savo patirtimi apie tai, kaip jie pradėjo savo pirmąjį Alfa kursą.
|
|
Šeimų šventė
|
Šeimų šventės dalyviai
|
Kasmet Šiaulių vyskupija ir jos ganytojas vyskupas Eugenijus Bartulis Trijų Karalių iškilmėje sukviečia tikinčiuosius į Šeimų šventę. Šiais metais toks renginys vyko jau 14-ąjį kartą. Į 5000 žmonių talpinančią Šiaulių areną žmonės suvažiuoja ne tik iš Šiaulių, bet ir kitų vyskupijų. Jau antri metai, kai grupelė Šilalės tikinčiųjų, paraginta tikybos mokytojos sesers Daratos Slušnytės, dalyvauja šiame renginyje. Šiais metais į šventę Šeima! Gyvenk tikėjimo džiaugsmu! iš Šilalės vyko apie 70 tikinčiųjų. Džiugu, jog labai noriai prie kelionės organizavimo prisidėjo ir šventinėse iškilmėse dalyvavo Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Šeimų šventė prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias aukojo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai E. Bartulis, Kęstutis Kėvalas ir Linas Vodopjanovas OFM, Šiaulių vyskupijos kunigai. Šv. Mišių metu šeimos, sujungtos Santuokos sakramentu, atnaujino Santuokos priesaiką. Tai vienas gražiausių ir labiausiai jaudinančių šventės akcentų. Džiugu, kad ir tarp tikinčiųjų, vykusių iš Šilalės, buvo sutuoktinių. Didelį įspūdį paliko šv. Mišių metu giedojęs kamerinis choras Aidija, vadovaujamas Romualdo Gražinio.
|
|
Maldų už krikščionių vienybę savaitės atgarsiai
Pamaldose dalyvavo trys vyskupai
Vilnius. Sausio 25 dieną, sekmadienį, Šv. Kazimiero
bažnyčioje vyko ekumeninės pamaldos, kurias vedė kun. Rytis Gurkšnys
SJ. Jose dalyvavo trijų konfesijų vyskupai: arkivyskupas Gintaras
Grušas, evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis bei stačiatikių
vyskupas Inokentijus kartu su savo Bažnyčių kunigais. Į bendrą maldą
įsijungė ir graikų apeigų katalikų (unitų), metodistų, evangelikų
reformatų, Naujojo Testamento baptistų, Laisvųjų krikščionių konfesijų
dvasininkai. Arkivyskupas G. Grušas sveikindamas visus, sakė, kad
vienybė nereiškia doktrinų vienybės, bet vienybę skirtingume ir
ją gali įgyvendinti tik Kristus.
Pagal katalikai.lt |
|
Maldų už krikščionių vienybę savaitės atgarsiai
Krikščionių vienybės ženklas
|
Ant Švenčionių Visų Šventųjų
bažnyčios laiptų skaitomas
Šventasis Raštas. Iš kairės:
kunigai Marijan Apriško,
Dovydas Grigaliūnas, tėvas
Dmitrijus ir Medardas Čeponis
|
Švenčionys. Sausio 23 dieną, pirmadienį, čia vyko gražus ekumeninis renginys. 16.30 val. stačiatikių Švč. Trejybės cerkvėje prasidėjusiose pamaldose drauge meldėsi stačiatikiai ir katalikai. Paskui visi kartu su žvakelėmis rankose ėjo į katalikų Visų Šventųjų bažnyčią. Vaizdas buvo stulbinantis žvakelių apšviestoje procesijoje skambant giesmėms ėjo katalikų kunigai Medardas Čeponis, Marijan Apriško, Dovydas Grigaliūnas, Vilniaus kunigų seminarijos klierikai, stačiatikių cerkvės šventikas tėvas Dmitrijus bei abiejų konfesijų tikintieji. Procesijai artėjant prie bažnyčios, suskambo varpai. Trumpai stabtelėjus prie bažnyčios laiptų, kun. D. Grigaliūnas perskaitė ištrauką iš Šventojo Rašto, kurioje apibrėžiamos dviejų religijų katalikybės ir stačiatikybės atraminės tiesos, kurias vienija Jėzus Kristus. Visų Šventųjų katalikų bažnyčioje skambėjo žodžiai iš Evangelijos, kuriuos skaitė jos klebonas kun. M. Čeponis, vikaras kun. M. Apriško ir stačiatikių cerkvės šventikas tėvas Dmitrijus. Dvasininkai padėkojo tikintiesiems už bendrą maldą. Kun. M. Čeponis sakė, jog kadangi katalikus ir stačiatikius sieja didelis dvasinis ryšys, jie pripažįsta tuos pačius sakramentus, abiejų konfesijų ta pati ideologija, o šventieji iki VI amžiaus tie patys, todėl katalikai pasikvietė stačiatikius, kaip sau artimiausius, bendrai maldai už krikščionis. Kad renginys būtų labiau matomas, surengta procesija iš cerkvės į bažnyčią, kad tai būtų tarsi ženklas, jog galima ne tik gyventi tame pačiame mieste, bet ir melstis už vienybę. Stačiatikių cerkvės šventikas tėvas Dmitrijus irgi sakė, kad turime siekti vienybės. Juk mes, krikščionys, meldžiamės vienam Dievui, mūsų pagrindinės tikėjimo tiesos yra tos pačios, todėl visi pagrindai suartėti stačiatikiams ir katalikams yra. Taigi viskas Dievo rankose. Skilimas vyko ne dėl Dievo norų, o dėl žmonių užgaidų, tad žmonės ir turėtų ieškoti kelių suartėti.
|
|
Lietuvos vienuolijų simpoziumas
Sausio 17 dieną Lietuvos pašvęstojo gyvenimo vyrai ir moterys susirinko į neeilinį renginį Kaune simpoziumą Pašvęstasis gyvenimas šiandienos Bažnyčioje, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams. Jame dalyvavo daugiau nei trys šimtai seserų ir brolių iš beveik visų Lietuvoje veikiančių pašvęstojo gyvenimo institutų tiek kontempliatyviųjų, tiek apaštalinių ir dauguma Lietuvos vyskupų. Įžanginis simpoziumo akordas buvo širdis uždegantis Pašvęstojo gyvenimo metų himnas Kelk pasaulį auštančiu džiaugsmu, sukurtas pagal įvairių popiežiaus Pranciškaus paraginimų žodžius. Scenoje giedančiam ir grojančiam jungtiniam pašvęstųjų chorui ir orkestrui džiaugsmingai pritarė visi simpoziumo dalyviai. Pirmąjį pranešimą skaitė svečias iš Vokietijos teologijos mokslų daktaras, jėzuitų provincijolas t. Štefanas Kychlė (Stefan Kiechle). Jis aptarė tris esminius pašvęstojo gyvenimo elementus consecratio (pasišventimą), communio (bendruomeniškumą) ir missio (misiją, tarnystę). Pirmasis padeda žmogui susitikti su Dievu, jo dėka jis žvelgia į Dangų, o atsakas į gautą iš Tėvo pašaukimo dovaną asmeninis įsipareigojimas įžadais. Antrasis elementas kviečia į susitikimą ir bendrystę su broliais ir seserimis, kartu žvelgiant į savo trapumą ir kuriant tarpusavio santykius padedant Šventajai Dvasiai. Trečiasis veda pašvęstuosius į pasaulį, ypač į susitikimą su vargšais. Pašvęstieji Kristaus žvilgsniu žvelgia į Žemę ir kartu su juo tęsia jo tarnystę, liudydami Dievo artumą, gerumą, gailestingumą visiems žmonėms ir ypač nusidėjėliams.
|
|
Atsinaujinimo diena
Sausio 25-ąją, švenčiant šv. Pauliaus Atsivertimą, katalikų bendruomenė Gyvieji akmenys tradiciškai surengė Atsinaujinimo dieną, o į šį pakvietimą atsiliepė daugybė įvairaus amžiaus žmonių, susirinkusių į renginį VDU Didžiojoje salėje Kaune. Šie Pašvęstojo gyvenimo metai lyg ir pasiūlė Atsinaujinimo dienos temą Pašvęsti gyvenimą tam, ką myliu ir gilintis į vienuolinio bei kiekvieno pakrikštytojo pašaukimą pasišvęsti Dievui. Įprastai šlovinimu ir malda drauge su Gyvaisiais akmenimis pradedamą Atsinaujinimo dieną tęsė kun. Gedimino Numgaudžio OFM bei Rūtos Šalaševičienės vedamos konferencijos. Po pietų dauguma dalyvių rinkosi į filmo Avinėlio vartai (režisierius A. Stonys) peržiūrą, kiti darbo grupėse bendravo su Tiberiados broliais, ses. Liucija Grybaite FMA bei dr. Valdu Mackela (VDU KTF). Vaikai darbavosi atskiroje grupėje, o paskui ištvermingai dalyvavo šv. Mišiose. Užbaigiant Atsinaujinimo dieną buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Per visą dieną atskiroje patalpoje vyko Švč. Sakramento adoracija.
|
|
Tyla: susikibimas rankomis su gyvuoju žodžiu
Kun. Nerijus PIPIRAS
Turbūt dauguma esame kūrę planus pakeisti pasaulį, padaryti jį tiesiog žmonių planeta, kurioje kvepėtų vien tik pavasariu, o rožės būtų be spyglių. Rengėmės šitam Sizifo darbui, patikėję, kad tai įmanoma pasitikint vien tik savo jėgomis. Be abejo, niekas negali teigti, kad šis planas blogas, jis neįgyvendinamas. Kartais atrodo, kad tiesiog pradedame jį įgyvendinti, rinkdamiesi ne tuos atskaitos taškus. Šiandien kažkaip prisimena klasikinis Mažasis Princas. Galbūt kažkas jį šiandien laikytų senu pensininku, atgyvenusiu literatūriniu personažu. Prisipažinsiu, man jis visuomet griaunantis sienas, tiksliau, esantis virš jų. Ieškodamas savosios planetos, jis tiesiog tiesė draugystės tiltus, atrasdamas spygliuotą rožę, lapę, galiausiai žmogų.
|
|
|