Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Metų dovanos

Naująjį altorių padovanojęs Jonas Vaičys ir klebonas kun. Stasys Šlepavičius

Adakavas. Šiuos, 2015-uosius, popiežius Pranciškus paskelbė Pašvęstojo gyvenimo – Vienuolių – metais. Adakavo Šv. Jono Krikštytojo  parapija gali pasidžiaugti 2014-ųjų metų dovanomis.

2014 m. lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pilnutėlė. Čia buvo šventinamas naujas altorius. Altorių ir pulpitą kūrė Tryškiuose gyvenantis talentingas medžio drožėjas tautodailininkas Pranas Dužinskas. Mūsų klebono kun. Stasio Šlepavičiaus idėją, padovanodamas altorių ir pulpitą, padėjo įgyvendinti savo tėviškę nuoširdžiai mylintis Jonas Vaičys. Jis su žmona Jovita – nuoširdumo, nesavanaudiškumo pavyzdys mums visiems – niekada nepamiršo Adakavo bažnyčios. J. Vaičio ryšys su gimtine, gretimu Bokšeinių kaimu, ypatingas: saugodamas ir gerbdamas kaimo, jo žmonių, tėvų, senelių ir prosenelių atminimą, Bokšeinių kaimo pariby pastatė kryžių, prie kurio pritvirtinta lentelė su užrašu „Tėviškės žemei ir jos žmonėms. Jonas Vaičys. Bokšeiniai, 2009 m.“ Ne pirmas dešimtmetis Adakavo krašto žmonės jaučia jo meilę, pagarbą ir paramą. Jonas šelpia mokinius, socialinės globos namų gyventojus, remontuoja mokyklos patalpas, organizuoja krepšinio varžybas tarp Adakavo rinktinės ir Šiaulių „Kalvio“ komandos. Adakavo bažnyčią J. Vaičys remia nebe pirmą kartą. Anksčiau jis nupirko ir padovanojo liturginę šv. Mišių taurę – kieliką.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Muzikos ir giesmės kalba – atgaiva sielai

Viduklės parapijos choristų šeima bažnyčios šventoriuje su klebonu kun. Albertu Stanuliu

Viduklė. Šv. Kryžiaus bažnyčios choras – daugiausia metų skaičiuojantis, ilgalaikes tradicijas turintis Raseinių dekanate. Jam jau visą dešimtmetį vadovauja buvusi Raseinių meno mokyklos auklėtinė, vargonininkė Jurgita Underienė. 26 choristai savanoriškai įsitraukė į parapijos veiklą, padeda vieni kitiems suvokti bažnyčios bendruomeniškumo tiesas. Šis kolektyvas save įvardina kaip šeimą: pamini jubiliejines sukaktis, esant sunkiai valandai paguodžia geru žodžiu, bendra malda.

„Pirmieji džiaugsmingo tikėjimo žingsniai – atrasti save tarp savo parapijos tikinčiųjų, suvokti, kaip svarbu ir reikalinga kartu su visa bendruomene išgyventi vienybę, aiškiai ir drąsiai savo balsais, giesmėmis šlovinti Dievą“, – sako vienas aktyviausių Viduklės bažnytinio choro giedotojų, vargonininkės pagalbininkas Rolandas Žakys. Jis į Viduklės parapiją atsikėlė 1989 metais iš Akmenės. Kaip pats pripažįsta, keletą metų jautė didelę nostalgiją savo kraštui. „Būdami neabejingi tikėjimo tiesoms, mūsų sakralinės kultūros palikimui, kartu su Pašešuvio bendruomenės giedotojomis Advento, Gavėnios metu pradėjome giedoti Dovydo psalmes. Su šiomis senojo paveldo giesmėmis dalyvavome Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo pristatyme. Mūsų giedotojoms tąkart talkino Nemakščių vyrų ansamblio dainininkai. Šių psalmių giedojimu susidomėjo VDU Katalikų teologijos fakulteto profesorius Alfonsas Motuzas, tyrinėjantis lietuvių pamaldumą“, – pasakojo vyras. Minint Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejų ir Raseinių dekanato 90 metų sukaktį R. Žakys savo tyrinėjimais svariai prisidėjo prie knygos „Raseinių dekanato varpai ir vargonai“ sudarymo. Viduklės parapijoje jis atgaivino seną žemaičių tradiciją – į Kristaus prisikėlimo šventę – Šv. Velykas – ėmė kviesti būgnų garsais. Rolandas užmirštus būgnus atrado ir restauravo kartu su zakristijonu Petru Kačiušiu.

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Graži šventė

Šv. Mišios Kuršėnų bažnyčioje. Iš kairės: kun. Evaldas Alūza, jubiliatas kun. Julijonas Miškinis, vyskupas Eugenijus Bartulis, kanauninkas Jonas Paulauskas

KURŠĖNAI. Viešpats, paleidęs žmogų į šį pasaulį, kviečia jį ieškoti savojo kelio, savojo pašaukimo – tarnystės Dievui ir žmogui. Tai – taurus kelias. Meilė, malda, užuojauta, pasiaukojimas – kasdienė Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios altaristo kun. Julijono Miškinio veikla. Sausio 18 dieną jis minėjo 80 metų jubiliejų ir 53 kunigystės metus.

Kun. J. Miškinis gimė Panevėžio rajone Repšiškių kaime (Ramygalos parapija). 1943–1947 metais mokėsi Ramygalos pradinėje, o 1947–1954 metais – Ramygalos vidurinėje mokykloje. 1962 metais baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Tarnavo Dievui ir žmonėms ten, kur gaudavo paskyrimą. Visose parapijose atliko bažnyčių ir klebonijų remontus, šiltai bendravo su parapijiečiais, kėlė jų dvasią, buvo kartu su jais sunkią valandą. Kunigas visada rūpinosi jaunąja karta, kad ji turėtų gražų ir tvirtą tikėjimą. 1996 metais kun. J. Miškinis paskirtas į Kuršėnus. Čia jo rūpesčiu buvo pradėti Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokšto atstatymo darbai. 1999 m. gegužės 31 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino autentiškai atstatytą bokštą.