|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Baigtas kursas suaugusiesiems
Jonavos Šv. Jokūbo parapijoje pasibaigė dar vienas Alfa suaugusiems kursas, jau septintus metus tiesiantis tikėjimo kelią kiekvienam jo ieškančiam žmogui. Kurso koordinatorė Daiva Girniuvienė. Jai talkino savanorės: Dalia Bartauskienė, Valentina Stanionienė, Vida Monkuvienė, Eglė Čilinskienė, Zenona Naulickienė, Milita Žičkutė. Pradžia. Nuo rugsėjo 28 dienos, kiekvieną sekmadienio vakarą, po šv. Mišių, suaugusieji pradžioje nedrąsiai, vėliau susidomėję, pabaigoje su užtikrintumu rinkosi pabūti drauge Alfa kurse. Pradžioje buvo pristatytos būsimos temos, atsakyta į vieną iš esminių klausimų, ką duoda tikėjimas. Tai prasmingas gyvenimas, neturintis pabaigos. Pirmąjį susitikimo vakarą savanoriai liudijo ir pasidalijo savo patirtimi apie tai, kaip jie pradėjo savo pirmąjį Alfa kursą. Buvo numatyta, kad kiekvienas susitikimas prasidės šlovinimu ir malda, vėliau buvo temos įvadas, mokymo vedėjo palaiminimas, mokymas, savanorių liudijimai, šlovinimas, paskui visi išsiskirstė į grupeles diskutuoti pateikta tema. Mokymai. Kas yra Jėzus? Į šį klausimą atsakymo savo mokymo metu padėjo ieškoti sesuo Pranciška. Buvo pateikta istorijos faktų, kurie neleidžia abejoti Jėzaus buvimu žemėje prieš daugiau nei du tūkstančius metų. Viena savanorė pasakojo, kas jai asmeniškai yra Jėzus ir kaip jis jos gyvenime veikia. Sesuo Pranciška vedė ir antrąjį mokymą Kodėl Jėzus mirė? Iš tiesų suvokimas, kad net tada, jei žemėje būtų vienintelis žmogus, Jėzus būtų už jį būtų numiręs tokia pat kančia, suteikia stabilumo ir saugumo jausmą bei praktinį Meilės pojūtį. Trečiasis mokymas Kaip įmanoma tikėti? Juk šių dienų kontekste tai darosi vis sudėtingiau, bet svarbiausia ne žmogaus praeitis, o dabartis, jo tikėjimas. Mokymą vedė prieš keletą metų parapijoje baigusi suaugusiųjų katechumenatą istorijos mokytoja Valentina Zujevaitė. Ketvirtasis mokymas Kodėl ir kaip aš meldžiuosi? Sesuo Pranciška kalbėjo apie tai, kad malda yra tiesioginis santykis su Dievu ir, kai Jis mums yra brangus, mes norime su Juo kalbėtis, nuoširdžiai, atvirai, nesislėpdami, dėkodami, atsiprašydami ir prašydami. Malda kur kas daugiau nei tik poterių sukalbėjimas, tai santykis, kurį nuolat reikia puoselėti. Penktojo susitikimo metu klausta: Kodėl ir kaip turėčiau skaityti Bibliją? Egidijus mokymo metu sakė, kad žmogus tiesą apie save atranda Šventajame Rašte, ir svarbiausia skaityti, apmąstyti, atsiliepus melstis ir žvelgti meilės akimis. Šeštajam mokymui Kaip Dievas mus veda? vadovavo Vida. Ji teigė, kad mes nesame vieni, nes Dievas mums turi planą, kiekvienam skirtingą, ir mus myli daug labiau, nei mes galime įsivaizduoti. Svarbiausia, kad, savyje atradę Dievą, mes atrasime ir ramybę bei užtikrintumą. Vida savo gyvenimo pavyzdžiais iliustravo, kaip jai pavyko atpažinti Jo veikimą kasdienybėje, tik reikia gebėti tai pamatyti, atrasti ir leistis į kelionę. Sesuo Pranciška mokyme Kaip galima pasipriešinti blogiui? sakė, jog žmogus yra tarsi mūšio laukas, kuriame kovoja Dievas ir velnias. Nuopolio esmė yra paklusimas tik sau pačiam, nepripažinimas autoritetų ir abejonė, ar Dievas tikrai mums nori gero. Tačiau geroji žinia čia ta, jog mes per gundymus augame dvasiškai. Aštuntasis mokymas Kodėl ir kaip turėčiau pasakoti kitiems? Atsakymas yra paprastas. Tam, kad su tais žmonėmis susitiktume amžinybėje, mes, pašaukti šventumui, turime padėti savo broliams ir seserims kartu keliauti tikėjimo keliu, todėl drąsiai turime dalintis Gerąja Naujiena, kad prie Dangaus vartų pamatytume kuo daugiau žmonių. Devintasis mokymas Ar Dievas gydo šiandien? Dalia, padėdama atsakyti į šį klausimą, drąsiai teigė, kad Dievas gydo ir šiandien, kad vyksta išgijimo stebuklai, kad veikiama per gydytojus, slaugytojus. O svarbiausias žmogaus sielos gydymas vyksta atleidžiant, susitaikant, mylint. Savaitgalis. Gruodžio 1921 dienomis Alfa kurso klausytojams Šventosios Dvasios savaitgalis vyko Guronių rekolekcijų namuose. Dalyvavo 32 žmonės. Pirmasis vakaras pradėtas įsikūrimu, bendra vakariene, Šventosios Dvasios kvietimu ir pasiruošimu savaitgaliui. Vėliau vyko žaidimai ir susipažinimas. Tai leido suprasti, jog būdami unikalūs ir saviti gerai jaučiamės bendraudami ir turėdami bendrą tikslą. Po to atsisveikinta su telefonais (jiems irgi skirtas poilsio laikas savaitgaliui) ir laikrodžiais, nes pas Dievą visas laikas Jo. Nuo tos akimirkos gyvenome pagal varpelio skambėjimą, kuris mus kvietė susirinkti, valgyti, žadindavo rytais. Po trumpo kunigo Žilvino įvado į rekolekcijas ir pasakojimo apie rekolekcijų teikiamas malones, vakaras baigėsi filmo Amišų malonė žiūrėjimu ir vidiniu suvokimu, kad Dievo meilė yra galingiausias įrankis norint atleisti ir būti gailestingu. Antroji diena prasidėjo nuo bendros maldos, kurioje buvo prašoma tos dienos malonių, globos, apsaugos namie likusiems artimiesiems ir Dievo buvimo greta kiekvieną akimirką. Paskui ėjome pusryčiauti. Maistas buvo tikrai skanus ir sotus, tad po pusryčių rinkomės į mokymų salę ir išklausėme tris mokymus apie Šventąją Dvasią. Vadovavo sesuo Pranciška. Darėme koliažą, įtvirtinome žinias apie Šventąją Dvasią. Pavakaryje po kunigo Žilvino minčių apie tylą ir joje kalbantį Dievą Guronių rekolekcijų namai prisipildė tarpusavio tylos ir iškalbingų žvilgsnių. Daugumai būti tyloje tarp žmonių buvo bene pirmoji patirtis. Vėliau vyko sąžinės peržvalga, padėjusi kiekvienam asmeniškai pasiruošti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentui. Vakare rekolekcijų dalyviai turėjo galimybę patirti Šventosios Dvasios veikimą atliekant išpažintį ar dvasinį pokalbį, Švč. Sakramento adoraciją, užtarimo maldą, šlovinimą. Rekolekcijų namai prisipildė šilumos, jaukumo ir tvirto tikėjimo. Viską sujungė bendrai švenčiamos šv. Mišios, kurios baigėsi prieš vidurnaktį. Tada įsivyravo visiška tyla, ramybė ir miegas. Sekmadienis prasidėjo bendra malda. Sekmadieninės mokyklos savanorė metodininkė Loreta Lenčiauskienė mokyme dalijosi mintimis apie tai, kaip likusį gyvenimą nugyventi prasmingai, kaip kasdienybėje išgyventi tai, kas patirta savaitgalyje. Vėliau kurso dalyviai gavo asmeninę užduotį išvardinti svarbiausius savo gyvenimo dalykus, juos užrašyti specialioje formoje, o paskui visi drauge, vadovaujant kun. Gediminui (Kaišiadorys), šventėme Eucharistiją. Savaitgalis užbaigtas pietumis, laiškų, kuriuos rašėme vieni kitiems, išsidalinimu, skatymu bei šiltu atsisveikinimu. Į paskutinį mokymą susirinkę jau 2015 metais, Alfa kurso dalyviai neslėpė šiltų Šventosios Dvasios savaitgalio nuskaidrintų šypsenų vienas kitam ir džiugesio vėl būnant kartu. Tokiomis akimirkomis tampa akivaizdu, kad čia ir dabar veikiama, kad žmogus bendraudamas tai iš tikrųjų pajunta iš kitų asmenų, jų buvimo, apkabinimų. Mokymo metu klausytasi Arūno pamąstymų tema O kaip su Bažnyčia? Apie tai, kad bažnyčia esame mes (atrodo, jau ne kartą girdėta mintis), iš naujo privertė susimąstyti, kad buvimas bendruomenėje, Bažnyčioje yra kiekvieno mūsų reikalas ir mes esame atsakingi už tai. Svarbiausia nepamiršti, kad mes esame šeima, vieno Tėvo vaikai, todėl vienas esminių dalykų nepamiršti savo brolių ir seserų, dalintis meile, rūpesčiu, globa, kartais net liūdesiu ir, žinoma, bendra malda. Užbaigimas. Sausio 18 dieną Jonavos Šv. apašt. Jokūbo parapijos namuose susirinkome jau paskutiniam oficialiam ir iškilmingam Alfa kurso suaugusiesiems užbaigimui. Savanoriai ruošė, puošė, gražino stalą, belaukdami Alfa kurso dalyvių, pasitikdami kiekvieną ateinantį, pasveikindami tikėjimo brolį ar sesę. Pradžioje sesuo Pranciška pristatė visas temas, aptartas Alfa kurse, tai tarsi mažas pakartojimas ir žinių tvirtinimas. Vėliau klausytasi Alfa kurso dalyvių pasisakymų. Džiugu, kad nuoširdžiai padėkota, pasidalinta savaitgalio įspūdžiais, pažadėta, kad toliau tikėjimo kelionė tęsis. Ypač pasidžiaugta, kad šiame kurse žmonės liudijo tikėjimą ir bendrystės džiaugsmą, o viduje įsižiebęs jausmas juos lydės ir stiprins individualiame tikėjimo kelyje. Prasidėjo oficiali diplomų įteikimo dalis, kuriai vadovavo kunigas Žilvinas ir sesuo Pranciška. Kiekvienas, išklausęs visą kursą ir dalyvavęs savaitgalio užsiėmimuose, gavo tai patvirtinantį dokumentą, nuotraukas ir voką, kurį galima atplėšti tik po penkerių metų... Alfa kurso dalyviai ir džiaugėsi, ir nerimavo, ką reikės veikti kitą sekmadienį po vakaro šv. Mišių. Siekiant, kad kiekvienas žmogus galėtų atrasti savo vietą parapijoje, buvo pasikviesti savo veiklą pristatyti čia veikiančių grupelių vadovai ar atstovai iš vyrų maldos grupės, jaunų šeimų grupės, Šventojo Rašto skaitymo grupelės, mamų maldos grupės, pristatytos piligriminių kelionių galimybės, pasiūlyta įsitraukti į pasauliečių pranciškonų broliją ar Švč. Sakramento adoraciją. Buvo fejerverkai, įneštas tortas, vėliau suneštinių vaišių palaiminimas ir bendra malda Tėve mūsų. Vakarą užbaigė agapė ir smagūs pokalbiai. Atsisveikiname suprasdami, kad dar vienas etapas baigėsi, bet svarbiausia, kad tai atveria naujas galimybes, suteikia naują kokybę mūsų kasdienybei. Ir tai yra ne tik gautos naujos žinios, bet įgyta patirtis, kuri neišmatuojama, neįkainojama, tačiau itin brangi ir tausotina. Ačiū už kiekvieną plakančią širdį, už kiekvieną stebintį žvilgsnį, už kiekvieną akimirką, kuri buvo kupina Dievo Meilės veikimo kiekvienam iš mūsų savaip.
Milita Žičkutė,
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |