|
Lietuvos vienuolijų simpoziumas
Sausio 17 dieną Lietuvos pašvęstojo gyvenimo vyrai ir moterys susirinko į neeilinį renginį Kaune simpoziumą Pašvęstasis gyvenimas šiandienos Bažnyčioje, skirtą Pašvęstojo gyvenimo metams. Jame dalyvavo daugiau nei trys šimtai seserų ir brolių iš beveik visų Lietuvoje veikiančių pašvęstojo gyvenimo institutų tiek kontempliatyviųjų, tiek apaštalinių ir dauguma Lietuvos vyskupų.
Įžanginis simpoziumo akordas buvo širdis uždegantis Pašvęstojo gyvenimo metų himnas Kelk pasaulį auštančiu džiaugsmu, sukurtas pagal įvairių popiežiaus Pranciškaus paraginimų žodžius. Scenoje giedančiam ir grojančiam jungtiniam pašvęstųjų chorui ir orkestrui džiaugsmingai pritarė visi simpoziumo dalyviai.
Pirmąjį pranešimą skaitė svečias iš Vokietijos teologijos mokslų daktaras, jėzuitų provincijolas t. Štefanas Kychlė (Stefan Kiechle). Jis aptarė tris esminius pašvęstojo gyvenimo elementus consecratio (pasišventimą), communio (bendruomeniškumą) ir missio (misiją, tarnystę). Pirmasis padeda žmogui susitikti su Dievu, jo dėka jis žvelgia į Dangų, o atsakas į gautą iš Tėvo pašaukimo dovaną asmeninis įsipareigojimas įžadais. Antrasis elementas kviečia į susitikimą ir bendrystę su broliais ir seserimis, kartu žvelgiant į savo trapumą ir kuriant tarpusavio santykius padedant Šventajai Dvasiai. Trečiasis veda pašvęstuosius į pasaulį, ypač į susitikimą su vargšais. Pašvęstieji Kristaus žvilgsniu žvelgia į Žemę ir kartu su juo tęsia jo tarnystę, liudydami Dievo artumą, gerumą, gailestingumą visiems žmonėms ir ypač nusidėjėliams.
Po pranešimo vyko darbas grupėse pagal prelegento pasiūlytus klausimus. Dalyviai aptarė, kaip jiems sekasi išgyventi šiuos pašvęstojo gyvenimo elementus savo bendruomenėse, kokie yra Lietuvos Bažnyčios poreikiai ir kaip pašvęstieji galėtų geriau į juos atsiliepti, ar jie girdi popiežiaus Pranciškaus raginimą eiti į periferijas ir kur tos periferijos yra Lietuvoje.
Afrikos Mergelės Marijos misionierių kongregacijos generalinė vyresnioji, o šiuo metu ir tarptautinės Generalinių vyresniųjų sąjungos (UISG) prezidentė ses. Karmen Samut (Carmen Sammut) savo pranešime Pašvęstasis gyvenimas širdis, kuri plaka palietė keletą labai jautrių pašvęstiesiems temų. Ar dar tebeesame įsimylėję? klausė prelegentė, pabrėždama, kad tik laikas, praleistas maldoje su Viešpačiu, uždega širdį iš naujo, kad mūsų gyvenimas turi būti išdalintas Dievui ir žmonėms, o ne sutelktas į save. Ses. Karmen nebijojo kalbėti apie šiandienos iššūkius pašvęstajam gyvenimui, apie jo šešėlius, bet ir įvardino stipriąsias jo puses. Pabaigoje ji kvietė nebijoti palikti saugius užutekius, skatino atsiverti naujoms galimybėms, o darbo grupėms pasiūlė visų pirma įvardinti kuo daugiau stipriųjų Lietuvos pašvęstojo gyvenimo pusių. Buvo dalijamasi mintimis ir apie sutinkamus iššūkius bei sunkumus ir ieškoma būdų, kaip pašvęstieji gali vieni kitiems padėti juos įveikti.
Susirinkę po pietų pertraukos simpoziumo dalyviai sugiedojo Valandų liturgiją (Dieninę), o paskui nukreipė žvilgsnius į specialiai Pašvęstojo gyvenimo metams nutapytą Kristaus Visatos Valdovo ikoną. Ikonos autorė Paštuvos Karmelio ses. Nijolė Marija Marcinkevičiūtė. Ši ikona, palaiminta specialioje liturgijoje, per visus Pašvęstojo gyvenimo metus keliaus po Lietuvą iš vienos vienuolinės bendruomenės į kitą, kviesdama prie jos besimeldžiančius pašvęstuosius įsižiūrėti į Jėzų ir atnaujinti ryžtą juo sekti, stiprindama vienuolijų tarpusavio bendrystę.
Kitas svarbus simpoziumo momentas prieš mėnesį atlikto tyrimo rezultatų pristatymas. Nemažai pašvęstųjų, ypač moterų, atsiliepė į raginimą užpildyti atsiųstas anketas, ir tai leido Šv. mergelės ir kankinės Kotrynos kongregacijos seserims Danielei Bilotaitei ir Loretai Simonavičiūtei paruošti skaidrių pristatymą, atspindintį įvairius pašvęstojo gyvenimo Lietuvoje aspektus bei jų dinamiką. Buvo įdomu pamatyti duomenis apie pašvęstųjų skaičiaus kitimą, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, atliekamų tarnysčių įvairovę.
Apskritojo stalo diskusijoje Ką Dvasia sako Lietuvos pašvęstiesiems buvo mėginama apibendrinti simpoziumo įžvalgas. Trisdešimties grupių darbo rezultatus pristatė vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kuris yra neseniai išrinktos Lietuvos Vyskupų Konferencijos Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas, Lietuvos moterų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkė sesuo Asta Venskauskaitė ACJ ir Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkas t. Gintaras Vitkus SJ. Kaip stiprioji vieta ir kartu iššūkis, kur pašvęstieji gali augti, akivaizdžiai išryškėjo bendruomeniškumo ir bendrystės tiek bendruomenių viduje, tiek tarp vienuolijų ir su kitais Bažnyčios nariais sritis. Kitas stiprus akcentas, atsiskleidęs dalyvių pasisakymuose, suvokimas, jog Bažnyčiai ir pasauliui esame svarbūs ne tuo, ką darome, bet kas esame. Nepasiduoti darboholizmo pavojui, netapatinti pašvęstojo gyvenimo misijos su atliekamais darbais, sugrąžinti į gyvenimo centrą Dievą ir Kryžiaus slėpinį tai būtų receptas, padedantis būti tuo, ko iš pašvęstųjų laukia popiežius Pranciškus, vilties nešėjais ir pasaulio žadintojais.
Baigiamasis simpoziumo akordas šv. Mišios, kurias aukojo dalyvavę vyskupai ir kunigai vienuoliai, vadovaujami arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ. Mišios prasidėjo visų vieningai giedama Valandų liturgija (Vakarine).
Homiliją pasakęs vyskupas L. Vodopjanovas OFM priminė ne vieną popiežiaus Pranciškaus paraginimą pašvęstiesiems, ypač kvietimą būti džiaugsmingais liudytojais.
Po šv. Mišių arkivysk. S. Tamkevičius SJ apdovanojo Šiluvos Dievo Motinos medaliais Kauno arkivyskupijai nusipelniusias pašvęstąsias: Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos ses. Aloyzą Malinauskaitę, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos ses. Ignę Marijošiūtę ir Kauno seserų benediktinių vienuolyno ses. Celiną Galinytę.
Vysk. L. Vodopjanovas OFM įteikė piligrimystę pradedančią Pašvęstojo gyvenimo metų ikoną Gailestingojo Jėzaus seserims, kurią jos išsinešė iškilmingoje procesijoje po šv. Mišių.
Išeidami iš salės simpoziumo dalyviai išsitraukė po kortelę su vardu to pašvęstojo brolio ar sesers, už kurį melsis per visus Pašvęstojo gyvenimo metus.
Lietuvos moterų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pranešimas
© 2015 XXI amžius
|