|
Atsinaujinimo diena
Sausio 25-ąją, švenčiant šv. Pauliaus Atsivertimą, katalikų bendruomenė Gyvieji akmenys tradiciškai surengė Atsinaujinimo dieną, o į šį pakvietimą atsiliepė daugybė įvairaus amžiaus žmonių, susirinkusių į renginį VDU Didžiojoje salėje Kaune. Šie Pašvęstojo gyvenimo metai lyg ir pasiūlė Atsinaujinimo dienos temą Pašvęsti gyvenimą tam, ką myliu ir gilintis į vienuolinio bei kiekvieno pakrikštytojo pašaukimą pasišvęsti Dievui.
Įprastai šlovinimu ir malda drauge su Gyvaisiais akmenimis pradedamą Atsinaujinimo dieną tęsė kun. Gedimino Numgaudžio OFM bei Rūtos Šalaševičienės vedamos konferencijos. Po pietų dauguma dalyvių rinkosi į filmo Avinėlio vartai (režisierius A. Stonys) peržiūrą, kiti darbo grupėse bendravo su Tiberiados broliais, ses. Liucija Grybaite FMA bei dr. Valdu Mackela (VDU KTF). Vaikai darbavosi atskiroje grupėje, o paskui ištvermingai dalyvavo šv. Mišiose. Užbaigiant Atsinaujinimo dieną buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Per visą dieną atskiroje patalpoje vyko Švč. Sakramento adoracija.
Konferencijoje Krikštas pašvenčia mus Dievui kun. Gediminas Numgaudis OFM dalijosi mintimis, kodėl neatpažįstame Krikšto sakramento kaip gauto ženklo būti Dievo nuosavybe, nuo dabar gyventi su Kristumi, dėl Kristaus, Kristuje. Kaip atsitiko, kad Krikštas mūsų neperkeitė? klausė, minėdamas vieną iš priežasčių, kad buvome pakrikštyti iš tradicijos. Krikšto ženklas jau padarytas, bet esame kviečiami suprasti, ką priėmėme, kokią dovaną gavome, išpakuoti ją, atsiversti naujam gyvenimui Šventojoje Dvasioje. Krikštu esame panardinami vandenyje (apmirštame), kad būtume nuplaunami ir patepami, atgimtume Dvasioje, o paskui gyventume tuo patepimu su gauta Dvasios jėga. Krikštas buvo nepaprastas momentas paties Jėzaus Kristaus gyvenime. Žydų papročiu, Jono krikštijamas Jėzus buvo panardintas Jordano vandenyse, tačiau šis Krikštas tuoj pat buvo pripildytas naujo turinio prasiveria dangus, apsireiškia Švč. Trejybė! Kunigas Gediminas OFM ragino kiekvieną pakrikštytąjį apie save pagalvoti: Ar mano širdis perkeista, ar aš gyvenu, Dieve, tavo Dvasia? Konferencijoje, minint krikščionis, apgailestauta, jog, deja, žmonės būna ir bjauriausiomis Jėzaus Veido karikatūromis. Piktasis daro viską, kad ištrintų Jėzaus atvaizdą žmoguje (juk smurtaujama prieš kitą ne tik veiksmais, bet ir mintimis, žodžiais). Kai viena kalbame, kita darome, kun. G. Numgaudžio OFM žodžiais tariant, suteikiame džiaugsmo pragaro karikatūristui.
Konferenciją Intymumas su Dievu vedusi Rūta Šalaševičienė (Gyvieji akmenys) liudijo, kaip ji ėjo į šią gilią bendrystę su Dievu, kasdienybėje žvelgdama į Dievo Motinos ikoną ir augindama penkis vaikus, vėliau patirdama šeimos, sveikatos, bendruomenės gyvenimo krizes, kai dėl rūpesčių traukėsi ir maldos gyvenimas, kai vėliau, nustojus kankintis dėl visų dalykų, daugiau meldžiantis, visa susitvarkė. Juk gili bendrystė, kaip sakė Rūta, šiuo metu kartą per savaitę pasitraukianti į maldos dykumą yra laimė. Žmogui laimė būti suprastam, priimtam, branginamam, saugiam. Tokios bendrystės ilgisi žmogaus širdis. Tai išgyvenama tik būnant giliausioje bendrystėje su Dievu. Intymumą su Dievu, pasak Rūtos, galima išgyventi keliais būdais. 1) kaip Dievo vaikui šv. Teresės žodžiais, tai reiškia nerti į Tėvo glėbį kaip Jo vaikui, būti apglėbta Jo su visomis žaizdomis; 2) kaip Jėzaus broliui ir seseriai (juk jaunesnis brolis (ar sesuo), visada su meile žvelgia į vyresnįjį, seka juo); 3) kaip Jėzaus mokiniui bendrystė kelyje, kuriame Jėzaus mokinys nesijaučia saugus; 4) kaip Jėzaus nuotakai intymumą su Dievu išgyvenant kartu su visa Bažnyčia.
Išskirtinis šios Atsinaujinimo dienos įvykis buvo trejus metus kurto filmo Avinėlio vartai (2014) peržiūra, vėliau susitikimas su režisieriumi Audriumi Stoniu, jo atsakymai į klausimus. 40 minučių pilna salė tarsi sulaikiusi kvėpavimą žvelgė į nerežisuotas scenas su vaikų Krikšto apeigomis, jų veidais ir išgyvenimais, su senąja aramėjų kalba giedama Tėve mūsų malda, su Jėzaus Krikštą menančia Jordano upe, su pirmųjų krikščionybės amžių krikštyklomis, su pasikrikštijusių suaugusiųjų (iš Filipinų, Ruandos ir kitų šalių) džiaugsmu. Atsakydami į klausimus, brolis Gediminas OFM (šio filmo idėjos autorius) bei A. Stonys minėjo, jog, deja, daugelis nesuvokia priimto Krikšto sakramento prasmės (pavyzdžiui, į klausimą, ar pakrikštytieji kartais negauna Šventosios Dvasios, brolis Gediminas yra girdėjęs ir tokį atsakymą: O kam man jos reik?), pasidalijo sumanymu kurti televizijos filmą tęsiant Krikšto temą.
Vėliau švenčiant Atsinaujinimo dienos kulminaciją Eucharistiją Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ kvietė melstis pagrindine intencija už Dievui pasišventusius Lietuvos seseris ir brolius vienuolius. Pasauliui labai reikia ištikimų Jėzaus sekėjų liudijimo. Šiandien antikrikščioniškos kultūros spaudimas, kaip minėjo ganytojas, yra toks didelis, kad jauniems žmonėms nelengva pasirinkti visiško pasišventimo kelius. Tačiau vienuolinis gyvenimas gyvuoja, liudydamas Evangelijos vertybių stiprumą. Homilijoje arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog Bažnyčioje yra įvairių kitų pasišventimo būdų Caritas, Marijos legionas, kitų krikščioniškų bendruomenių tarnystės, pasišventimas tėvystei ir motinystei. Kiekvienas, kuris gyvena dėl kitų, yra savo gyvenimą pašventęs Dievui, sakė arkivyskupas, kviesdamas už juos dėkoti Viešpačiui.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
© 2015 XXI amžius
|