Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kartais reikia pūsti prieš vėją

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII suvažiavimas

Julė Kilčiauskienė

Kovo 28-ąją į Kauno Karininkų ramovę būreliais ir po vieną skubėjo žmonės. Dauguma jų – garbaus amžiaus, kiti – ir visai senoliai jau 22 antrą kartą rinkosi į kasmetinį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimą. Nuo 1941, 1945–1952 metų tremčių prabėgo vos ne vidutinis žmogaus amžius, tad gretos labai išretėjo, bet jie džiaugiasi, kad nors dabar, atgavus nepriklausomybę, galima atvirai kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų genocidą, patirtas kančias, o jie yra gerbiami. Iš 268 delegatų suvažiavime dalyvavo 218. Visiškai suprantamas kai kurių neatvykimas dėl amžiaus ir sveikatos problemų. Tačiau trūkstamas vietas šventėje su kaupu užpildė svečiai ir Ramovės salė būna pilnutėlė.

LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas paskelbė suvažiavimo pradžią. Įneštos LPKTS filialų vėliavos, giedotas Lietuvos himnas. Maldą kalbėjo kun. Alfonsas Bulota. Jis pasakojo apie Jėzaus Kristaus kančią ir auką, sugretindamas ją su politinių kalinių ir tremtinių likimu. Suvažiavimo delegatai tylos minute pagerbė žuvusių politinių kalinių ir tremtinių atminimą ir gėlių vainikai išnešti prie Laisvės paminklo, Nežinomo kareivio kapo, Lietuvos kančių memorialo Petrašiūnų kapinėse, paminklo „Partizanų motinoms“.

Kaip gaivus pavasario vėjo gūsis į salę plūstelėjo Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų liaudies muzikos ir tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“. Ne vieno veterano skruostu nusirito džiaugsmo (ar jaunystės, tos, kurios neturėjo, ilgesio) ašara, o visų akys sekiojo žvitriai scenoje besisukančius šokėjus. Programos scenarijus pritaikytas šiai dienai. Visi gėrėjosi, stebėjosi atlikėjų meistriškumu ir talentingomis jų vadovėmis, kurios irgi buvo pastebėtos ir pagerbtos.

Tokia buvo XXII LPKTS suvažiavimo įžanga. Pirmininkui dr. G. Rutkauskui perskaičius prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą, suvažiavimo delegatai išklausė Nepriklausomybės akto signataro Povilo Varanausko pranešimą „Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – 25-eri“. Jis prisiminė sudėtingus žingsnius į Nepriklausomybės atgavimą, didelius užmojus ir sutinkamą ne mažesnį priešinimąsi, neigimą, savo kalbą baigdamas LPKTS Garbės pirmininko Antano Lukšos žodžiais: „Laikykime frontą!“

Išrinkus darbo komitetą (pirmininkaujančius, sekretoriaujančius, balsų skaičiavimo komisiją), prasidėjo pasisakymai. Į šventę pasveikinti suvažiavimo delegatų atvyko politikai, Seimo nariai. Visų dėmesys labiausiai krypo į europarlamentarą Gabrielių Landsbergį. Jaunasis politikas dėkojo už pasitikėjimą jį iškeliant kandidatu į jungtinės (LPKTS, TS-LKD) partijos pirmininkus. Susitikimuose su rinkėjais turėjęs progos susipažinti su jų nuotaikomis, pastebėjo, kad jaučiamas nusiminimas, liūdesys, tačiau nuramino, kad, peržvelgus visą Lietuvos istoriją, toks laimėjimų ir pralaimėjimų etapas – ne pirmas, o banguojantis bendraminčių gyvenimas kartais iškelia klausimą, ar Lietuvai mūsų reikia: „Daug kalbame apie istorinę atmintį, tačiau mokykloje jos tikrai per mažai. Mes negalime sustoti, negalime būti nusiminę, turime pasiūlyti naują planą – viziją Lietuvai šiandien“.

Seimo narė, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos (PKTF) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė paminėjo patarlę „Prieš vėją nepapūsi“, tačiau sakė, kad mūsų tėvai ir seneliai pūtė prieš vėją, ir mes drąsiai pūskime, nebijokime, nes iš dangaus mus stebi didelis būrys tų, kurie nesulaukė laisvės.

Buvusi EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė partijos pirmininko rinkimuose kvietė balsuoti už G. Landsbergį.

Irkutsko tremtinė, Seimo narė prof. Vida Marija Čigriejienė sakė, kad tremtyje buvo visi vieningi, o šiandien esame susiskaldę, supriešiname jaunystę ir patirtį. Ji pakvietė partijos pirmininko rinkimuose balsuoti už Seimo pirmininkės pavaduotoją Ireną Degutienę, kaip turinčią didelę politinio darbo patirtį.

Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas sakė, kad priešiškos jėgos ir dabar stipriai veikia, laisvė nėra baigtinė, kol neturėsime absoliučios nepriklausomybės nuo kaimynės Rusijos. Nors stiprinant nacionalinį saugumą daug padaryta, grėsmių potencialas ir dabar yra!

Seimo narys Vytautas Juozapaitis prisipažino, jog yra nuo Ariogalos, savo senelio, negrįžusio iš gulagų, ir tėvelio sekėjas. Pastebėjo, kad ne visada tie žmonės, kurie buvo smaigalyje, atliepė tautos rūpesčius, tačiau jis tiki politine jėga, kurios narys pats yra, nors ėjimas į priekį galėtų būti žymiai spartesnis. Perskaitęs I. Degutienės sveikinimą suvažiavimui, pakvietė partijos pirmininko rinkimuose balsuoti už ją, kaip turinčią didelę patirtį politikoje, nes tai – labai sudėtingas darbas, reikalaujantis įžvalgos ir kitų savybių, kurių dar negali turėti jaunas žmogus, ir jis pats, neišdrįstų šio darbo imtis...

Kauno mero Andriaus Kupčinsko sveikinimą perskaitė jo patarėjas Zenonas Abramavičius. Dar savo nuomones išsakė LPKTS narys, tremtyje gimęs naujasis Anykščių meras Kęstutis Tubis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) pirmininkas Vidmantas Samys.

Žodis buvo suteiktas LPKTS pirmininkui dr. Gvidui Rutkauskui, kuris perskaitė pranešimą – ataskaitą apie sąjungos veiklą praėjusiais metais (jo kalbą spausdiname atskirai). Valdybos darbo ir finansų ataskaitą perskaitė valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, revizijos komisijos pirmininkas Vaclovas Spraunis, procedūrų ir etikos komisijos pirmininkė Vanda Vertelkienė. Šiais klausimais pasisakė Jonas Počepavičius iš Lentvario ir Danutė Skaudickienė iš Prienų. Buvo aptarti LPKTS įstatų atskirų straipsnių punktų pakeitimai ir papildymai, nustatytas nario mokestis (metams 5 eurai).

Pabaigoje kalbėjo LPKTS pirmininko pavaduotojas Gediminas Uogintas, Kauno filialo pirmininkas Juozas Savickas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, o LPKTS Garbės pirmininkas Antanas Lukša kvietė užsiprenumeruoti „Tremtinį“, kurio būklė darosi kritiška, ir, kaip jau įprasta ankstesniuose suvažiavimuose, vietoje paskutinio žodžio delegatai išgirdo dainuojantį savo buvusį vadovą...

Suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymo“. Joje pakartotinai kreiptasi į Seimą, Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją dėl jaunimo tautinio patriotinio ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu beveik visose mokyklose tautinis patriotinis ugdymas yra nepakankamas, nes „Laisvės kovų istorijos programa“ nėra privaloma visoms mokykloms. Savo tautos praeities žinojimas ir vertinimas įgalina jaunus žmones geriau suprasti šiandienos politinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo reikšmę. Istorijos žinojimas padeda suvokti savo ryšį su praeitimi. Dešimtmečius vykęs lietuvių tautos pasipriešinimas dėl laisvės ir nepriklausomybės šiandien užmirštamas, nors yra kaip niekad aktualus vykstant kartų kaitai ir turi būti prasmingai išsaugotas jaunimo atmintyje. Jaunoji karta turi būti auklėjama patriotiškumo ir pagarbos kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dvasia. Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos kursas Lietuvos ugdymo įstaigose integruojamas į pilietiškumo, istorijos, lietuvių kalbos, muzikos, dailės ir kitų dalykų pamokas, tačiau kaip atskiras dalykas jis beveik nedėstomas, nors Švietimo ir mokslo ministras yra patvirtinęs išplėsto Lietuvos istorijos dėstymo mokyklose programą, kuri leidžia mokytojams patiems spręsti ar pasirinkti 18 valandų „Laisvės kovų istorijos“ programą. Manoma, kad būtų tikslinga, jog programa būtų privaloma visoms mokykloms, nes realiai ją pasirenka tik nedaugelis mokyklų, kuriose tuo klausimu dirbama tik nedaugelio mokytojų pasiaukojančio entuziazmo dėka. Tokį pasirinkimą sąlygoja ir nepakankama mokytojų kvalifikacija šioje srityje, nes niekas nereikalauja tokio darbo rezultatų analizės, sklaidos ir atsakomybės. Retai mokymo tikslais lankomi Tremties ir rezistencijos muziejai. Mokyklose neįsigyjama pakankamai modernių Laisvės kovų istorijos mokymo priemonių bei literatūros, nors knygų šia tematika yra išleista daug.

Suvažiavimas prašo Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos: skirti visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms mokykloms tikslinį finansavimą „Laisvės kovų istorijos“ programų vykdymui, gautų rezultatų sklaidai ir vertinimui; įteisinti „Laisvės kovų istorijos“ programą kaip privalomą visoms Lietuvoje veikiančioms mokykloms; sudaryti palankias sąlygas istorijos mokytojams kelti kvalifikaciją ir tobulinti dėstymo įgūdžius nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos klausimais.

Susirinkimas baigėsi be aštresnių pasižodžiavimų, tik kiek įdomesnis akcentas – būsima dviejų kandidatų į partijos pirmininkus „kova“.

Apibendrinant šventę norisi savaip interpretuoti Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės žodžius: „Pūskime ir prieš vėją, jeigu tai atneš naudą Lietuvai“.

LPKTS pirmininko pranešimas

Kalba LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Labai greitai prabėgo metai, kai XXI suvažiavime buvau išrinktas LPKTS pirmininku. Tada pasižadėjau tęsti ankstesnės vadovybės pradėtus darbus bei inicijuoti naujus, kurie būtini ne tik LPKTS tautinės, patriotinės, švietėjiškos, socialinės bei kultūrinės veiklos vykdymui, bet ir Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės įtvirtinimui.

LPKTS Valdybai ir Tarybai pritarus, dirbome keturiomis numatytomis kryptimis: dalyvavome šalies politiniame ir kultūriniame gyvenime, rūpinomės patriotiniu ir pilietiniu jaunimo ugdymu, LPKTS ekonominės padėties stabilizavimu ir LPKTS narių skaičiaus didinimu.

Labai svarbu, kad mes aktyvai dalyvaujame politikoje. 2015 metų savivaldybių merų rinkimuose į antrąjį turą pateko trys TS-LKD PKTF nariai, deja, apgailestaujame, kad šį kartą iki visiško laimėjimo šiek tiek pritrūko sėkmės ir rinkėjų balsų. Rinkimuose į Seimą rinkėjų nuomonė nebuvo palanki ir mūsų rėmėjai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Tačiau džiaugiuosi kartu su tais mūsų nariais, kurie išrinkti į savivaldybių tarybas. O jų Kauno, Ignalinos rajonuose, Kalvarijoje, Klaipėdos, Kupiškio rajonuose, Panevėžyje, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Šakių, Šilalės, Širvintų, Tauragės rajonuose iš viso išrinkta penkiolika. Tai rodo, kad rinkėjai pasitiki dorais ir sąžiningais mūsų sąjungos nariais ir mūsų politine branda. Tai rodo, kad mes matomi ir nesame tik eiliniai balsuotojai.

Prasidėjus TS-LKD partijos, su kuria mus sieja bendros pažiūros ir bendri darbai, pirmininko rinkimų kampanijai, mums, buvusiems tremtiniams, svarbu vieningai remti tą kandidatą, kuris vėl atvestų partiją į svarbiausios politinės jėgos pozicijas ir sugebėtų visus sutelkti, kad 2016 metų Seimo rinkimuose TS-LKD ir buvusius tremtinius lydėtų pergalė.

Galima didžiuotis nenuilstamu ir pasiaukojamu visų LPKTS filialų darbu. Visi be išimties mini valstybines šventes, buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorai dalyvauja chorų festivaliuose, prižiūri, stato bei atstato paminklus, partizanų žemines, turintieji muziejus dalyvauja muziejų veikloje, rengia ekskursijas po atmintinas kovų už laisvę vietas, dalyvauja įvairiuose LPKTS veiklos planuose numatytuose renginiuose bei projektuose. Rečiau mūsų sąjungos nariai rašo ir leidžia knygas ir dar rečiau stato dokumentinius filmus. Visiems suprantama, kad tokiems darbams būtina sukaupti nemažą kiekį lėšų, tai padaryti ne visiems pavyksta, nes fiziniai ir juridiniai asmenys kasmet vis mažiau remia LPKTS.

Mūsų sąjungoje yra palyginus didelių filialų. Pavyzdžiui, Radviliškio filialas vienija daugiau nei 500 narių, Klaipėdos – 1750 narių, Panevėžio – 1250 narių, Kauno – 2800 narių. Tačiau kai kur šis skaičius neviršija ir 35 narių. Tokie nedideli filialai veikia Druskininkuose, Grigiškėse, Trakuose, Mažeikiuose, Šalčininkuose. Vertinant daugelio filialų pateitas 2014 metų veiklos ataskaitas, galima teigti, kad narių skaičius neapsprendžia nei nuveiktų darbų kiekybės, nei kokybės. Visuose filialuose dirbama neblogai. Tremtiniai nenuilstamai dirba tiek, kiek leidžia jų garbingam amžiui sveikata, laikas ir, žinoma, skiriamos lėšos tiems darbams atlikti. Iš 2014 metais geriausiai dirbančių LPKTS filialų galima būtų .paminėti Šilalės, Šiaulių, Alytaus, Tauragės, Klaipėdos, Radviliškio, Panevėžio, Telšių, Rokiškio, Marijampolės filialus. Tikimės, kad, vertinant 2015 metų LPKTS filialų veiklos rezultatus, geriausiai dirbančių filialų sąrašas ženkliai padidės.

Dvidešimt septintus metus nepertraukiamai leidžiame „Tremtinį“ – mūsų veiklos ir XX amžiaus Lietuvos istorijos veidrodį. Gaila, kad prenumeratorių skaičius mažėja. Išlaikykime savo laikraštį, ir patys užsiprenumeruokime, ir kitus paraginkime. Dėl lėšų stygiaus buvo sustabdyta „Laisvės kovų archyvo“ leidyba. Tikėkimės, kad ateinančiais metais sulauksime 46-ojo šio istorinio žurnalo numerio.

Paminėsiu keletą įvykusių kultūrinių renginių, kurie ypač pavyko ir buvo reikšmingi mūsų darbų sąraše. 2014 metų gegužės 31 dieną Pakruojyje įvyko LPKTS XI jaunesniosios kartos sąskrydis, kuris buvo skirtas pirmosios savanorių priesaikos 95-mečiui ir Laisvės kovotojo Aleksandro Vainausko atminimui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo ir 1949 metų trėmimo 65-osioms metinėms paminėti. Į Kauno Dainų slėnį birželio 7-ąją susirinko respublikinės buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“ dalyviai. Rugpjūčio 2-ąją 24-ąjį kartą rinkomės į jau tradiciniu tapusį sąskrydį Ariogaloje „Su Lietuva širdy“. Prieš tai čia visą savaitę vyko Šaulių sąjungos jaunųjų šaulių stovykla. Rugsėjo 13-ąją žygį Algimanto apygardos partizanų kovų keliais po Rokiškio kraštą surengė Rokiškio filialas. Marijampolės filialas spalio 25 dieną organizavo žygį Tauro apygardos partizanų takais, kuris prasidėjo Skardupiuose ir baigėsi Gražiškiuose. Šios išvykos suteikė moksleiviams galimybę prisiliesti prie pasipriešinimo okupacijai ir partizaninių kovų istorijos, pabendrauti su dar gyvais tos istorijos kūrėjais. Tai buvo gyvosios istorijos pamokos, ugdančios jaunosios kartos patriotiškumą ir pagarbą kovotojams už Lietuvos laisvę. Visi tokie renginiai mus vienija ir sutelkia dar reikšmingesniems darbams, išsaugant istorinę pasipriešinimo kovų atmintį.

Šiuo metu finansinė LPKTS padėtis yra patenkinama: nesame turtuoliai, tačiau būtiniausioms išlaidoms lėšų turime. Tai lėmė mūsų priimta pagrįsta taupymo programa. Šiek tiek piniginių lėšų gavome iš rėmėjų, kitą dalį užsidirbome iš Lietuvoje vykdomos projektinės veiklos. Daugiau lėšų bandėme užsidirbti dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, tačiau projektų vertinimo komisijos įvertinimas šį kartą nebuvo palankus. Ateityje numatome rašyti paraiškas įvairiems respublikiniams ir tarptautiniams projektams.

Viena iš svarbiausių mūsų darbo krypčių – naujų narių į LPKTS priėmimas. Mūsų manymu, natūraliai retėjančias gretas privalo papildyti buvusių tremtinių bei juos gerbiančių žmonių vaikai ir vaikaičiai. Apgailestauju, bet šis darbas kol kas vyksta nepatenkinamai. Reikia daug dirbti šia kryptimi, kad potencialius naujus narius sudomintumėme savo idėjomis, vertybėmis, siekiais ir darbais.

Paskutiniaisiais metais ypač jaučiame suaktyvėjusius buvusios sovietinės nomenklatūros veiksmus prieš buvusius tremtinius ir partizanus. Partizanai įžeidžiamai ir paniekinamai vadinami „banditais“, o tremtiniai – „banditais ir jų giminėmis“. Visomis išgalėmis metodiškai ir neleistinai bandoma ištrinti kovų už laisvę ir nepriklausomybę istorijos puslapį. Visa tai akivaizdu Jurijaus Subotino pasisakymuose, Marijono Misiukonio byloje dėl partizano A. Kraujelio žūties. Čia, šmeižto purvyne, ne mažiau aktyvūs ir buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas bei generolas Jurgis Jurgelis. Tam pačiam šmeižtui neabejinga ir Algirdo Paleckio parankinių kompanija. Kovoje su tokia istorine neteisybe mes – ne vieni. Visuomeninės organizacijos, ypač LPKTS, susibūrusios į Visuomeninę tarybą prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijas, aktyviai kovoja, kad sovietų genocido užsakovai, vykdytojai ir dabartiniai pagalbininkai bei šmeižto vykdytojai atsakytų už savo veikas. Beje, LPKTS ilgamečio pirmininko P. Jakučionio iniciatyva padavė J. Subotiną į teismą dėl viešojo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl neva nepadarytos jokios nusikalstamos veikos.

Brangieji buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, kentėję Sibiro šaltį, alkį, paniekinimą, praradę savo sveikatą, namus, brolius, tėvus ir artimuosius, būkime budrūs, visi vieningai remkime Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, dirbkime ir kovokime už savo teises ir neleiskime komunistų pasekėjams mūsų žeminti, o laisvės kovų kelio istoriją nugramzdinti užmarštin.

Gvidas Rutkauskas,
LPKTS pirmininkas

© 2015 „XXI amžius“