Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kartais reikia pūsti prieš vėją

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXII suvažiavimas

Julė Kilčiauskienė

Kalba LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Kovo 28-ąją į Kauno Karininkų ramovę būreliais ir po vieną skubėjo žmonės. Dauguma jų – garbaus amžiaus, kiti – ir visai senoliai jau 22 antrą kartą rinkosi į kasmetinį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimą. Nuo 1941, 1945–1952 metų tremčių prabėgo vos ne vidutinis žmogaus amžius, tad gretos labai išretėjo, bet jie džiaugiasi, kad nors dabar, atgavus nepriklausomybę, galima atvirai kalbėti apie Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų genocidą, patirtas kančias, o jie yra gerbiami. Iš 268 delegatų suvažiavime dalyvavo 218. Visiškai suprantamas kai kurių neatvykimas dėl amžiaus ir sveikatos problemų. Tačiau trūkstamas vietas šventėje su kaupu užpildė svečiai ir Ramovės salė būna pilnutėlė.

LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas paskelbė suvažiavimo pradžią. Įneštos LPKTS filialų vėliavos, giedotas Lietuvos himnas. Maldą kalbėjo kun. Alfonsas Bulota. Jis pasakojo apie Jėzaus Kristaus kančią ir auką, sugretindamas ją su politinių kalinių ir tremtinių likimu. Suvažiavimo delegatai tylos minute pagerbė žuvusių politinių kalinių ir tremtinių atminimą ir gėlių vainikai išnešti prie Laisvės paminklo, Nežinomo kareivio kapo, Lietuvos kančių memorialo Petrašiūnų kapinėse, paminklo „Partizanų motinoms“.