Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mirė rašytojas Petras Dirgėla

Kovo 29-ąją po sunkios ligos mirė rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Dirgėla.  Prozininkas ir eseistas dirbo Lietuvos rašytojų sąjungoje, „Gimtojo krašto“, „Komjaunimo tiesos“ redakcijose, bendradarbiavo su Lietuvos kino studija, buvo ilgametis žurnalo „Metai“ darbuotojas, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Kūrybinį P. Dirgėlos palikimą sudaro daugiau negu dvidešimt prozos knygų. Dalis jų išleistos kartu su broliu – Povilu Dirgėla. Literatūros kritikai teigia, kad P. Dirgėla priskirtinas rašytojų kartai, kuri atmetė socrealizmo dogmas ir padėjo pamatą naujam pokario lietuvių literatūros etapui. Bene žinomiausia Petro Dirgėlos keturių knygų epopėja „Karalystė: žemės keleivių epas“. 2003 metais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007-aisiais P. Dirgėla apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi.

Prozininkas ir eseistas gimė 1947 m. vasario 21 d. Žvaginiuose, Endriejavo valsčiuje. Baigė Gargždų 1-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo VU lietuvių kalbą ir literatūrą. 1972 metais įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti žurnalistinį darbą – dirbo „Gimtojo krašto“, „Komjaunimo tiesos“ redakcijose, bendradarbiavo su Lietuvos kino studija. Ilgametis žurnalo „Metai“ darbuotojas, vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Kūrybinį Petro Dirgėlos palikimą sudaro daugiau negu dvidešimt prozos knygų. Dalis jų išleistos kartu su broliu – Povilu Dirgėla (1941–2004). Literatūros kritika teigia, kad Petras Dirgėla „priskirtinas rašytojų generacijai, kuri atmetė socrealizmo dogmas ir padėjo pamatą naujam pokario lietuvių literatūros etapui.“ Rašytojo literatūrinė programa apibūdinama kaip gebėjimas pasikliaunant intuicija „laisvai vartalioti realybės ir fantazijos dėmenis; vidinei menininko regai suteikiama kone mistiško Kūrėjo funkcija, jai paklūsta įvairūs laiko (praeities-dabarties) ir erdvės (gimtoji Žemaitija, Lietuva, Baltijos regionas, Europa) matmenys traktuojami kaip universalūs ir kartu individualūs, tautiški būties elementai.“

Skaitančiosios visuomenės ir literatūros kritikos dėmesį patraukė jau pirmoji Petro Dirgėlos kartu su broliu Povilu parašyta knyga – novelių ir apsakymų rinkinys „Žaibai gęsta rudenį“ (1971). Vėliau pasirodė drauge parašyti apsakymų ir apysakų rinkiniai „Pasimatymai“, „Aistrų atlaidai“, romanai „Likime, keliauk sau“, „Šalavijų kalnas“, „Pogodalis“, „Šermenų vynas“. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios Petras Dirgėla rašė vienas, per tą laiką išleido dar šešetą novelių, apysakų ir eseistikos knygų, tris romanus, su Rimantu Šaveliu parašytą kino scenarijų „Arkliavagio duktė“. Nuo 1985 metų vienas po kito ima rodytis istoriniai Petro Dirgėlos romanai – „Kūlgrinda“, „Joldijos jūra“, „Anciliaus ežeras“. Žymiausiu Petro Dirgėlos veikalu laikytinas jo istoriosofinių romanų ciklas „Karalystė. Žemės keleivių epas“: „Benamių knygos“ (1997), „Ceremonijų knygos“ (2002), „Vilties pilnųjų knygos“ (2003), „Alibi knygos“ (2004). Šios knygos pristato autorių ne tik kaip prozininką, bet ir kaip istoriką ir politiką, Lietuvos valstybės istorijos filosofą.

P. Dirgėlos kūryba įvertinta Žemaitės, Simono Daukanto, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos  Respublikos Vyriausybės meno premijomis. 2003 metais jam paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2007 metais  Petras Dirgėla apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Jo kūriniai išversti į dešimtį užsienio kalbų.

Balandžio 1 dieną P. Dirgėla palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

© 2015 „XXI amžius“