Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Tarptautinis karių piligrimų susitikimas

Lietuvos kariai tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde

Gegužės 14–18 dienomis 45 Lietuvos kariai dalyvavo 57-ajame tarptautiniame karių piligrimų susitikime Lurde, Prancūzijos pietuose, Pirėnų papėdėje. Marijos apsireiškimo vietovėje ir visame pasaulyje garsiame piligrimų centre buvo galima išvysti daug ir įvairių kariuomenių uniformų, dalyvavo 12 tūkst. karių ir jų artimųjų. Šiemet čia vykusiuose renginiuose drauge su kariais piligrimais dalyvavo ir apaštalinis Ordinariato administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas, kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas bei vyriausiasis kariuomenės puskarininkis Dainius Snarskis. Į piligrimystę buvo užregistruota ir beveik penkios dešimtys karių iš Lietuvos. Kasmetiniame penkių dienų renginyje buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, vyko Švč. Sakramento ir Marijos procesijos, ligonių palaiminimas, pagerbti žuvusieji kariai, buvo einamas ir apmąstomas Kryžiaus kelias, grojo įvairių šalių kariniai orkestrai. Tarp piligrimystės dalyvių buvo per 70 sužeistų ar sunkiai sergančių karių, kurie pasimeldė prie Lurdo Apsireiškimo uolos; šeštadienį pasikrikštijo 42 asmenys, daugiausia kariai, ir per 70 gavo Sutvirtinimo sakramentą.

Kunigų konferencijoje – apie tarnystę Dievui ir Tėvynei

Gegužės 13 dieną Panevėžio vyskupijos kurijoje vyko kunigų konferencija, kurios pirmojoje dalyje paskaitas apie tarptautinį saugumą ir dabartinę padėtį, Baltijos regiono saugumo situaciją skaitė kapitonas Mantas Žingevičius ir majoras kun. dr. Virginijus Veilentas. Jie informavo, kas vyko Ukrainoje, kaip vyksta informacinis karas, kaip pasipriešinti nedraugiškiems ketinimams. Paskaita buvo paruošta pagal įvairių šaltinių medžiagą.

Kpt. M. Žingevičius pastebėjo, kad Hitleris dėl Krymo kovojo keletą mėnesių, o šiais laikais Krymas buvo užimtas per vieną parą, be šūvių. Kai kurių kaimynų informacinis karas ir propaganda turi tris tikslus: diskredituoti valdžią, pakurstyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių kylantį nepasitenkinimą ir pyktį bei pateisinti savo nederamus veiksmus. Dar vienas priedangos tikslas – „pateisinti gyventojų lūkesčius“. Tarytum gyventojai lauktų „karių išgelbėtojų“. Per „Pervyj Baltijskij“ TV kanalą buvo pranešta, kad kai kuriose Baltijos šalyse kitataučių padėtis dar blogesnė nei Ukrainoje. Svarbus nestabilumo elementas – pratybos šalia Lietuvos sienų. Tuomet gali būti žaidžiamas scenarijus, kai technika nuklysta, sugenda, tada reikia remontinės brigados. Situacijos užtikrinimui įvedami papildomi daliniai. Užimant Krymą svarbų vaidmenį suvaidino neidentifikuoti kariniai junginiai, kai kareiviai neturi jokių skiriamųjų ženklų. Ir jie yra nebylūs. Jiems kaip ir negalioja Ženevos konvencija. Karinės jėgos neidentifikavus, neaišku, su kuo kovoti. Tokiu būdu pasiekiamas paralyžiaus efektas. Krymo (ir ne tik) visuomenė buvo įtikinta, kad į valdžią ateina dešinieji ekstremistai... Tokių žmonių akimis, Maidanas – dešinieji ekstremistai. Be to, separatistų kovotojai yra įtikinti, kad kovoja ne su broliais, bet su amerikiečiais ar kitais užsienio priešais...