Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pagrindinė Kariuomenės ir visuomenės šventė

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su šventės Marijampolėje dalyviais Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Gegužės 17 dieną, sekmadienį, Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje vyko vienas didžiausių metų Lietuvos kariuomenės renginių – Kariuomenės ir visuomenės šventė. Daugiatūkstantinė minia turėjo galimybę stebėti net dvi karines operacijas, susipažinti su Lietuvos kariais ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotais NATO sąjungininkais – JAV, Portugalijos, Vokietijos, Italijos ir Norvegijos kariais.

Šventės pradžią paskelbė praskrendantys Italijos ir Norvegijos karinių oro pajėgų naikintuvai. Po NATO sąjungininkų skrydžio iš istorinės patrankos buvo paleistas šūvis. Atidarymo ceremonijoje pasirodė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Jie pristatė visiškai naują, dar niekur nerodytą ir specialiai Kariuomenės ir visuomenės šventei parengtą parodomąją programą su stilizuotomis salvėmis.

Pagerbimas Rūdšilio girioje ir Valkų kalvose

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišias už Lietuvos partizanus Rūdšilio girioje aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo kun. Algirdas Dauknys

Praėjusį penktadienį, gegužės 15 dieną, Lekėčiuose (Šakių r.), Rūdšilio girioje, vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys „Sakalai parskrido“, skirtas 100-osioms partizano ir žurnalisto Julijono Būtėno gimimo metinėms paminėti.

Sugiedojus Lietuvos himną, 10.30 val. šv. Mišias už Lietuvos partizanus aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo kun. Algirdas Dauknys, dalyvavo Lekėčių klebonas kun. Audrius Kurapka. Pamoksle vyskupas džiaugėsi gausiu susirinkusiųjų būriu, šauliais ir laisvės kovotojais, ypač jaunimu, ėjusiu į šią vietą kelis kilometrus pėsčiomis, važiavusiu dviračiais, pasakojo apie J. Būtėno gimtinę (išsamiau apie tai rašėme tekste „Žurnalistas ir laisvės kovotojas“, „XXI amžius“, nr. 12), priminė, kad to krašto vyrai Nepriklausomybės pradžioje, norėdami apsiginti nuo okupantų, buvo įkūrę Joniškėlio Respubliką, todėl ta Tėvynės meilės dvasia auklėtas J. Būtėnas buvo tikras Lietuvos patriotas, nepabūgęs už ją paaukoti gyvybę. Vysk. J. Kauneckas pabrėžė, kad J. Būtėnas galbūt daugiau Lietuvai galėjo nuveikti, jei būtų likęs gyvas – juk jis, baigęs gimnaziją, jau mokėjo kelias užsienio kalbas, „XX amžiaus“ ir kituose laikraščiuose pateikė puikias pasaulio įvykių apžvalgas, net karo metais siųsdavo reportažus iš Berlyno. Jis buvo ateitininkas, laikėsi šūkio „Visa atnaujinti Kristuje“. Kai Tėvynė atsidūrė pavojuje, nepabijojo eiti jos ginti. Vyskupas priminė šias dienas, kai skelbiamas šauktinių sąrašas į Lietuvos kariuomenę, o dalis vaikinų nori išsisukti. Galbūt ne visi įsivaizduoja, kokius okupantų žiaurumus teko patirti lietuvių tautai, todėl spyriojasi, bet jei ir dabar panašiai atsitiktų, turbūt ir šie vaikinai drąsiai eitų ginti savo Tėvynę. Vysk. J. Kauneckas priminė ir kun. Alfonsą Lipniūną, karo metais aktyviai kalbėjusį prieš okupantus nacius. „Ar ne todėl Lietuvoje nepavyko sudaryti SS dalinio?“, – klausė vyskupas. Šv. Mišiose giedojo Lekėčių bažnyčios choras, vadovaujamas Mildos Lepševičiūtės.

Kalniškės mūšio minėjimas

Minėjimo Kalniškės mūšio vietoje dalyviai

Minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, praėjusį šeštadienį, gegužės 16-ąją, Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r.) trumpam atgijo Lietuvos partizanų rezistencijos epizodai. Prieš 70 metų vykusio Kalniškės mūšio vietoje buvo pagerbti visi partizaninio judėjimo dalyviai, mūšio vietoje surengta kovų inscenizacija.

Šventinis renginys prasidėjo Lazdijų savivaldybės Nepriklausomybės aikštėje. Čia po iškilmingos vėliavų pakėlimo ceremonijos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pristatė specialiai šių metų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai sukurtą programą, o Sausumos pajėgų orkestras atliko muzikinę programą. Renginio dalyviai buvo kviečiami apžiūrėti karinę techniką ir ginkluotę. Vėliau tradiciškai iš Lazdijų Nepriklausomybės aikštės Kalniškės mūšio vietos link išlydėti dviratininkai bei bėgikai. Šiemet įveikti 25 km trasą ryžosi 38 dviratininkai. Bėgančiųjų visą 15 km trasą buvo 9, pusę trasos – 8 km – 15 bėgikų.

Kada skelbti prisipažinusių saugumiečių pavardes?

Lietuvoje, kaip jau įprasta, netikėtai iškilo didžiulė politinė, juridinė ir moralinė problema – kaip dabar elgtis su tais KGB bendradarbiais, kurie anais laikais prisipažino savo nuodėmes už valstybės pažadą neskelbti jų pavardžių bei veiklos duomenų. Visuomenę apskriejo reikšmingi Vytauto Landsbergio ir premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymai. Pirmasis buvo kategoriškas – išviešinti, antrasis ne toks kategoriškas, tačiau buvo linkęs pritarti viešinimo rėmėjams. Įdėmesnis lietuviškųjų reikalų ir skandalų rutulionių stebėtojas galėjo numanyti, kad čia reikalas kur kas sudėtingesnis – juk tarp kandidatų į išviešinamus ne viena šimtinė reikšmingų valstybės vyrų – nuo Seimo narių, iškilių veiklių ar šlovėje parimusių politikų, Pramonininkų konfederacijos žymūnų, įvairių sąjūdine ir kitokia biografija pažymėtų garbuolių, ilgamečių valstybinės žiniasklaidos žymūnų, o ypač – mūsų teisėsaugos ir teisininkų klano teisuolių.

Pagerbė 1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos signatarus

Praėjusį sekmadienį, gegužės 17-ąją, mokiniai, partizanai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities generolo Povilo Plechavičiaus Šiaulių rinktinės Radviliškio pirmosios šaulių kuopos nariai, rajono gyventojai ir vadovai Minaičiuose paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Susirinkusiuosius pasveikino Seimo narys Vytautas Juozapaitis, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vadas, majoras Vitalijus Sadrejevas, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, Miknių-Petrėčių sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė. Partizanų atminimui nuaidėjo trys atminimo salvės už Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę ir žuvusius partizanus – jas atliko Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai. Prie Lietuvos partizanų memorialo 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams ir visiems partizanams, žuvusiems už Tėvynę ir Laisvę, atminti padėta gėlių. Melodijas dovanojo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Pranciškaus Memėno.