Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Piligrimystė su Mečislovo Reinio vardu

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jaunuoliai su kryžiumi, Šv. Mergelės Marijos statulėle ir Dievo tarno M. Reinio portretu – piligrimų vedliai. Su fotoaparatu – piligriminio žygio organizatorius, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas (dešinėje), šalia jo – aktyvi žygio talkininkė Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė

Birželio 27–28 dienomis Alytuje vyks Lietuvos jaunimo dienos (LJD), tad Zarasų dekanatas, ruošdamasis joms, organizavo piligriminį žygį Madagaskaras–Antalieptė. Kaip teigė Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, šio maršruto idėją, siekiant piligrimyste įamžinti arkivyskupą Mečislovą Reinį, pasiūlė Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, kuris apie tai kalbėjo dekanato kunigų susirinkime. Todėl birželio 10 dieną Zarasų dekano kun. R. Kavaliausko iniciatyva organizuotas Zarasų dekanato jaunimo (beveik 120 dalyvių) piligriminis žygis Madagaskaras–Antalieptė „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34). Piligriminio žygio globėjas – Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08). Žygis, prasidėjęs Madagaskaro vienkiemyje – arkivyskupo M. Reinio gimtinėje – ir užbaigtas Antalieptėje. Pakelėje stabtelėta „Zuikių akademijoje“. Čia piligrimų laukė antalieptiškių kepami blynai, įvairios užduotys.

 Paminėta jaunų Kluoniškių kaimo partizanų tragedija

Birželio 13-ąją  Kluoniškių kaime (Zapyškio seniūnija), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės. Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius. Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri. Netoli Kluoniškių, Drapakampio miške esančioje Papiškės–Novos partizanų žeminėje 1944–1945 metais slapstėsi devyniolika partizanų. Tarp jų buvo ir Uosio slapyvardžiu pasivadinęs Vytautas Balsys. Tris kartus išvengęs tikros pražūties partizaniniame kare, 20 metų kalėjęs lageriuose, vyras išsaugojo tvirtą dvasią. Buvęs partizanas pasakojo, kad Zapyškio apylinkėse po karo siautėję stribai. Jiems niekas atlyginimų nemokėjo, tačiau sovietų valdžia leido grobti gyventojų turtą. „Labai apmaudu, bet tarp lietuvių buvo parsidavėlių, jie mus ir išdavė“, – prisiminė to meto įvykius 93 metų Vyčio Kryžiaus ordino ir Kauno rajono garbės ženklo kavalierius V. Balsys. Kai sovietai suprato, kad pamiškės gyventojai remia partizanus, ūkininkai iš Zapyškio pamiškių 1946–1948 metais buvo ištremti į Sibirą.