Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Enciklikos „Laudato Si’“ ekumeninis vertinimas

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susitinka su Pergamo metropolito Joanio (Zizioulo) vadovaujama Konstantinopolio patriarchato hierarchų delegacija

Ekologinės nuodėmės pripažinimas

Apžvelgiant naująjį Bažnyčios socialinio mokymo dokumentą, popiežiaus Pranciškaus ekologinę encikliką „Laudato Si’“ (apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais), norisi vadovautis jos pristatyme dalyvavusio Konstantinopolio stačiatikių patriarchato atstovo Pergamo metropolito Joanio (Zizioulo) ekumeninėmis įžvalgomis. Tai būtų Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus neabejotino pažangumo ir iniciatyvumo pripažinimas pasaulio krikščionių gamtosauginės veiklos srityje. Iš tikrųjų jau du dešimtmečius gerai žinomos Baltramiejaus pastangos mobilizujojant mokslininkus gamtininkus ir teologus telkti dėmesį į kūrinijos išsaugojimą per jo rengiamus kasmetinius siumpoziumus Graikijai priklausančiose Viduržemio jūros salose arba kruiziniuose laivuose (vienu iš jų buvo plaukiota ir Baltijos jūroje). Paskutinis toks Konstantinopolio patriarcho surengtas gamtosauginis susitikimas, kuriame nagriunėta tema „Teologija, ekologija ir Dievo žodis“, vyko Egėjo jūros Chalkio saloje birželio 8–10 dienomis, taigi prieš pat enciklikos „Laudato Si’“ paskelbimą. Šventasis Tėvas, birželio 18 dieną Vatikane pristatyto dokumento įžangoje nurodydamas dangiškojo kūrinijos globėjo šv. Pranciškaus Asyžiečio bei savo pirmtakų popiežių Pauliaus VI, Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI gamtosauginį mokymą, išsamiau mini įtikinamus savo mylimo brolio Baltramiejaus pareiškimus šiais klausimais.

Šv. Jonas Krikštytojas

Kun. Vytenis Vaškelis

Jonas Krikštytojas – vienas žinomiausių šventųjų, kuriam ir vardo suteikimas buvo ypatingas. Kai, laikydamiesi žydų Įstatymo apeigų, aštuntą dieną susirinkę žmonės (pagerbdami tėvą) norėjo vaikelį pavadinti Zachariju, visų nuostabai motina Elzbieta, Dievo malonės įkvėpta, ryžtingai ištarė: „Jis vadinsis Jonas“ (Lk 1, 60).

Šio vardo reikšmė labai prasminga – „Dievas yra maloningas“. Išties Viešpaties maloningoji ranka Joną Krikštytoją lydėjo visą gyvenimą. Pasitvirtino pranašiški Zacharijo žodžiai: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties Jam kelio nutiesti; tu mokysi Jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo“ (Lk 1, 76–77).

Nors Jono mokymas apie atgailą ir teisingumo būtinybę buvo pajėgus pakeisti žmogaus gyvenimą, tačiau jis dar nebuvo tobulas, nes be tikros atgailos vaisių kiekvienam žmogui kaip ištroškusiai elnei vandens reikėjo paties gyvojo Dievo, kuris ir buvo Jono lūpomis bei visu jo gyvenimu skelbiamas: „(...) Ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“ (Lk 3, 16).

Piligrimystė su Mečislovo Reinio vardu

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Jaunuoliai su kryžiumi, Šv. Mergelės Marijos statulėle ir Dievo tarno M. Reinio portretu – piligrimų vedliai. Su fotoaparatu – piligriminio žygio organizatorius, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas (dešinėje), šalia jo – aktyvi žygio talkininkė Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė

Birželio 27–28 dienomis Alytuje vyks Lietuvos jaunimo dienos (LJD), tad Zarasų dekanatas, ruošdamasis joms, organizavo piligriminį žygį Madagaskaras–Antalieptė. Kaip teigė Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, šio maršruto idėją, siekiant piligrimyste įamžinti arkivyskupą Mečislovą Reinį, pasiūlė Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, kuris apie tai kalbėjo dekanato kunigų susirinkime. Todėl birželio 10 dieną Zarasų dekano kun. R. Kavaliausko iniciatyva organizuotas Zarasų dekanato jaunimo (beveik 120 dalyvių) piligriminis žygis Madagaskaras–Antalieptė „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34). Piligriminio žygio globėjas – Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08). Žygis, prasidėjęs Madagaskaro vienkiemyje – arkivyskupo M. Reinio gimtinėje – ir užbaigtas Antalieptėje. Pakelėje stabtelėta „Zuikių akademijoje“. Čia piligrimų laukė antalieptiškių kepami blynai, įvairios užduotys.

Ką slėpė Šarkiškių miškas

Šv. Mišių koncelebracija

Klaipėdos rajone, Veiviržėnų seniūnijoje, Švėkšnos parapijoje esantis Šarkiškių miškas ilgai, sėkmingai saugojo skaudžius kovų už laisvę ir nepriklausomybę prisiminimus. 1950 metais čia buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų skulptūra. Tuo rūpinosi Liucija Auškalnienė žuvusio savo vyro partizano Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui. 1945 metais Juozas Auškalnis-Kudirka išėjo į mišką, nusprendęs prisidėti prie kovų už laisvę. Liucija liko su trimis vaikais, besilaukianti ketvirto. Skulptūros autorius – Adomas Jakševičius. Meno kūrinį 1950 metais pašventinęs Švėkšnos parapijos klebonas kun. Tadas Budraitis už tai buvo įkalintas 10 metų. Liucija su keturiais vaikais slapstėsi, vaikus išskirstė pas žmones. Tik po daug metų vaikai susitiko. Dabar dvi dukterys ir jaunėlis gyvena Klaipėdos rajone, o vyriausiojo brolio jau nebėra.

Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę

Monumentą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ šventina arkivyskupas Gintaras Grušas Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Birželio 15-ąją Lietuvoje vyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimai. Vilniuje sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimas pagerbtas Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale, iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Žuvę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti visuotine tylos minute. Pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyko atminimo valanda-koncertas. Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje vykusiame minėjime kalbėjusi Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad prieš 75 metus mūsų tauta buvo išniekinta, pavergta, bet sugebėjo išgyventi. „Sovietų okupacija mūsų valstybei reiškė negailestingą tautos, žemės ir lietuvybės naikinimą. Tačiau atsiranda norinčių paniekinti, pakeisti faktus, o svarbiausia – ištrinti mūsų atmintį. Po 75-erių metų išlieka be galo svarbu, kad kiekvienas, kas gali liudyti, liudytų tiesą“, – sakė šalies vadovė. Pasak Prezidentės, toji atmintis yra mūsų viltis, kad kiekvienas Lietuvos vaikas atsimins Lietuvos istoriją ir žinos, kad patys esame atsakingi už valstybę, jos laisvę ir gerovę.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Tikėjimo dėlionė

Zarasų „Alfa“ kurso dalyviai su vyskupu Lionginu Virbalu SJ

Zarasai. „Alfa“ kursas parapijoje skamba lyg varpas, kviečiantis parapijiečius į sambūrį pažinti krikščionišką tikėjimą. Kursas skirtas įvairių krikščioniškų konfesijų tikintiesiems arba dar nepažinusiems tikėjimo slėpinių. Tai – bandymas surasti Dievą savo gyvenime, suprasti ir skaityti Šventąjį Rašą ir susipažinti su mus supančiu pasauliu. Susitikimuose diskutuojama, klausomasi, dalijamasi mintimis ir mąstoma. Zarasų dekanas ir klebonas kun. Remigijus Kavaliauskas ne kartą sakė, kad labai gerai, jog kurso metu žmogui nusistovėjusios tikėjimo normos subyra lyg lego kaladėlės ir jas vėl dėlioja iš naujo. Iš tiesų kurso metu dešimt savaičių dėliojamas savo „tikėjimo lego“ su noru, nes vyksta mokymai, paskaitos, kurios atsako į daugelį klausimų, abejonių. Neužmirštama išvyka – „Alfa“ savaitgalis Baltriškėse, pas Tiberiados brolius. Ten labiau pajutome Šv. Dvasios prisilietimą prie kiekvieno iš mūsų. Įstrigo vienos brandaus amžiaus parapijietės pasakymas įpusėjus kursams: „Maniau, kad viską žinau, bet kursų metu mokiausi iš naujo. Tai – labai įdomu, naudinga“.

Kauno arkivyskupijoje

Jonavos dekanate

Nuolatinės adoracijos šventė

Mons. Vytautas Grigaravičius skelbia Dievo Žodį Loretos Lenčiauskienės nuotraukos

JONAVA. Nuolatinė Šv. apašt. Jokūbo parapijos Švč. Sakramento adoracija pradėjo 15-uosius savo gyvavimo metus. Prieš 15 metų, tik nuskambėjus Lietuvos II Eucharistinio kongreso, vykusio Kaune, aidams, tuometinis Jonavos Šv. apašt. Jokūbo parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius su bendraminte ir vyriausiąja kongreso koordinatore kazimieriete seserimi Ramute Budvytyte LSSC kas sekmadienį ėmė mokyti, skatinti, ruošti žmones ir brandinti jų širdyse troškimą Jėzų garbinti dieną ir naktį. Tai parapijoje buvo daroma pradžioje pirmaisiais mėnesio penktadieniais, o paskui jau ir kiekvieną penktadienį, kol atsirado tiek žmonių, kad jie jau galėjo įsipareigoti kiekvienai paros valandai. Geradarių rėmėjų pagalba parapijos namuose buvo įrengta maža, tačiau visus liturginius reikalavimus atitinkanti koplytėlė. Vyriausiąja adoracijos koordinatore tapo Aleksandra Kazlauskienė.

Linkime gražių gyvenimo žiedų...

Zigmas Tamakauskas

Jonas Čeponis (priekyje) Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje, bendraminčių apsuptyje

Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvis, dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis neseniai paminėjo 90-ąjį gimtadienį. Daug žmonių sugužėjo jį pasveikinti. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje prieškariu dirbo žinomas poetas, švietėjas, redaktorius, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų Jurgis Tilvytis-Žalvarnis, ta proga buvo aukojamos padėkos šv. Mišios. Jas aukojo monsinjoras Lionginas Vaičiulionis, apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis ir šios bažnyčios rektorius kun. Simas Maksvytis.

Antroji J. Čeponio pagerbimo dalis vyko Šilagalio kaime surengtoje popietėje. Čia jį su gėlių puokštėmis ir nuoširdžiomis kalbomis pasveikino Jubiliato artimieji ir svečiai: rajono savivaldybės atstovai, prof. Ona Voverienė, buvęs Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas pulkininkas Arūnas Dudavičius, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Vytautas Žymančius, ats. majoras Gediminas Reutas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas dimisijos majoras Vytautas Balsys, didelis būrys buvusių Lietuvos laisvės kovotojų, artimų bičiulių.