|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Birželio 14-oji: ar atsakingi už deportacijas turėtų atsiprašyti? Kęstutis Traškevičius, Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys Sukako 74 metai nuo to laiko, kai 1941 m. birželio 14 d. sovietų okupacinė valdžia pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą bei kitas atšiaurias Rusijos vietas. Per tris 1941-ųjų birželio dienas iš viso buvo deportuota apie 17500 žmonių, o iš viso nuo 1940 iki 1953 metų ištremta ar įkalinta lageriuose apie 300 tūkstančių lietuvių. Daug jų mirė nuo bado ir nepakeliamų gyvenimo bei darbo sąlygų, kiti net nepasiekė numatytų paskirties vietų iškeliavo amžinybėn keletą savaičių trukusios kelionės tremtin gyvuliniuose vagonuose metu. Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas. Įvairiuose šaltiniuose minima, kad jų galėjo būti daugiau negu 50 tūkstančių. Seimo nario Arvydo Anušausko teigimu, pokario metais Sovietų Sąjungoje kas šeštas tremiamas žmogus buvo lietuvis, o 1948 metais lietuviai sudarė pusę visų į Sibirą vežamų žmonių. |
||
|
|
||
Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę
Birželio 15-ąją Lietuvoje vyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimai. Vilniuje sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimas pagerbtas Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale, iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Žuvę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti visuotine tylos minute. Pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyko atminimo valanda-koncertas. Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje vykusiame minėjime kalbėjusi Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad prieš 75 metus mūsų tauta buvo išniekinta, pavergta, bet sugebėjo išgyventi. Sovietų okupacija mūsų valstybei reiškė negailestingą tautos, žemės ir lietuvybės naikinimą. Tačiau atsiranda norinčių paniekinti, pakeisti faktus, o svarbiausia ištrinti mūsų atmintį. Po 75-erių metų išlieka be galo svarbu, kad kiekvienas, kas gali liudyti, liudytų tiesą, sakė šalies vadovė. Pasak Prezidentės, toji atmintis yra mūsų viltis, kad kiekvienas Lietuvos vaikas atsimins Lietuvos istoriją ir žinos, kad patys esame atsakingi už valstybę, jos laisvę ir gerovę. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |