Pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę
|
Monumentas Žuvusiems už Lietuvos laisvę
sostinės Antakalnio kapinėse
Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka
|
|
Monumentą Žuvusiems už Lietuvos
laisvę šventina arkivyskupas
Gintaras Grušas
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka
|
|
Vėliavos pakėlimo ceremonija
Nepriklausomybės aikštėje
Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka
|
|
|
Okupacijos, genocido ir sovietmečio
represijų aukų pagerbimo
ceremonijoje Aukų gatvėje Vilniuje
Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka
|
Birželio 15-ąją Lietuvoje vyko Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimai. Vilniuje sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimas pagerbtas Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale, iškilmingame minėjime Seime ir vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje. Pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleido per trečdalį stiebo. Žuvę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti visuotine tylos minute. Pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyko atminimo valanda-koncertas. Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje vykusiame minėjime kalbėjusi Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad prieš 75 metus mūsų tauta buvo išniekinta, pavergta, bet sugebėjo išgyventi. Sovietų okupacija mūsų valstybei reiškė negailestingą tautos, žemės ir lietuvybės naikinimą. Tačiau atsiranda norinčių paniekinti, pakeisti faktus, o svarbiausia ištrinti mūsų atmintį. Po 75-erių metų išlieka be galo svarbu, kad kiekvienas, kas gali liudyti, liudytų tiesą, sakė šalies vadovė. Pasak Prezidentės, toji atmintis yra mūsų viltis, kad kiekvienas Lietuvos vaikas atsimins Lietuvos istoriją ir žinos, kad patys esame atsakingi už valstybę, jos laisvę ir gerovę.
Sostinės Antakalnio kapinėse birželio 15-osios popietę atidengtas monumentas Žuvusiems už Lietuvos laisvę. Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui. Užrašas ant jo skelbia: Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui. Karių kapams skirtame sklype suprojektuotos ir kapavietės, kur galės būti laidojami kariai, žuvę eidami tarnybą, taip pat generolai, kariuomenės vadai, krašto apsaugos ministrai. Paminklą pašventino Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Prie paminklo žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose atminti nuaidėjo trys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos pagarbos salvės. Gėlių vainikus čia padėjo prezidentė D. Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų sąjunga, sulaužydama tarptautines sutartis, okupavo Lietuvą. 1941 metų birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusiją. Iš viso per 19401953 metais iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.
XXI
© 2015 XXI amžius
|