2015 m. birželio 26 d.    
Nr. 25
(2145)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Ką slėpė Šarkiškių miškas

Šv. Mišių koncelebracija

Šv. Mišiose giedojo, vėliau
partizanų dainas dainavo Gargždų
tremtinių choras „Atminties aidai“

Kovų už laisvę minėjimo dalyviai

Klaipėdos rajone, Veiviržėnų seniūnijoje, Švėkšnos parapijoje esantis Šarkiškių miškas ilgai, sėkmingai saugojo skaudžius kovų už laisvę ir nepriklausomybę prisiminimus. 1950 metais čia buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų skulptūra. Tuo rūpinosi Liucija Auškalnienė žuvusio savo vyro partizano Juozo Auškalnio-Kudirkos atminimui. 1945 metais Juozas Auškalnis-Kudirka išėjo į mišką, nusprendęs prisidėti prie kovų už laisvę. Liucija liko su trimis vaikais, besilaukianti ketvirto. Skulptūros autorius – Adomas Jakševičius. Meno kūrinį 1950 metais pašventinęs Švėkšnos parapijos klebonas kun. Tadas Budraitis už tai buvo įkalintas 10 metų. Liucija su keturiais vaikais slapstėsi, vaikus išskirstė pas žmones. Tik po daug metų vaikai susitiko. Dabar dvi dukterys ir jaunėlis gyvena Klaipėdos rajone, o vyriausiojo brolio jau nebėra.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos filialo valdybos narys Česlovas Tarvydas pasakojo, kad, kai sužinojo apie Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūrą Šarkiškių kaimo miške, ten nuvažiavo kartu su Gargždų dekanu klebonu kanauninku Jonu Paulausku. Kanauninko iniciatyva čia buvo pastatyti du kryžiai. Dabar ten jau suformuota ir aikštelė, padaryti du įvažiavimai į aikštelę. Kasmet ten vyksta kovų už laivę aukų prisiminimas, pagerbimas, aukojamos šv. Mišios.

Gegužės 24 dieną, sekmadienį, aukotos šv. Mišios už žuvusius Klaipėdos rajono partizanus, paminėta Partizanų, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Gausiai susirinkusiems šv. Mišias aukojo net devyni kunigai, koncelebracijai vadovavo Telšių dekanas prel. dr. Juozas Šiurys, giedojo tremtinių choras „Atminties aidai“.

Minėjimą vedusi pedagogė Verutė Nekrevičiūtė priminė, kad netoli šios skulptūros 1951 metais žuvo partizanai Petras Toleikis-Šturmas ir Antanas Kiminis-Laisvūnas.

Gražiai tvarkoma teritorija ir žmonių iniciatyva puoselėti partizanų atminimą tądien džiaugėsi Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atsakingoji sekretorė Onutė Tamošaitienė, Šaulių sąjungos atstovai, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas ir kiti.

Maldos, atmintis, pagarba Lietuvos partizanams, visiems, kurie, pamiršę mirties baimę, ryžtingai stojo į kovą už Tėvynės laisvę, dabar ypač aktualu ir prasminga. Tai – siekis ir kova, kad visa tai nebepasikartotų, paskata visapusiškai saugoti, puoselėti ir branginti iškovotą laivę.

Kazimiera Sipienė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija