|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mirė partizanas ir kryždirbys
Liepos 11 dieną mirė Albinas Staugaitis Lietuvos partizanas, politinis kalinys, tremtinys, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, TS-LKD narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių (LPKT) bendrijos Kauno filialo ir Kovo 11-osios gatvės bendrijos steigėjas, kryždirbys. Albinas Staugaitis (iki 1955 metų Kundrotas) gimė 1923 m. sausio 2 d. Šakių r., Gražiškių kaime, Barzdų parapijoje. Mokėsi Barzdų pradžios mokykloje, Pilviškių progimnazijoje, 1944 metais baigė Vilkaviškio gimnaziją. Albinas atsiminimuose rašė: Hitlerininkai traukėsi iš Lietuvos, grįžo sovietinė kariauna. Vilkaviškyje apsistojo Lietuvos kariuomenės štabas, kuris traukėsi į pogrindį. Mes, aktyvieji gimnazistai, štabe pasiteiravome, ką mums daryti. Liepė likti Lietuvoje, kurti pasipriešinimo Sąjūdį, nes reikės eiti į partizanus, kovoti už Lietuvos laisvę. Mane, neturintį jokio pedagoginio pasirengimo, paskyrė pradžios mokyklos mokytoju. Sutikau, nes kito kelio nebuvo. Tuomet kartu su kitais mokytojais sukūrėme pogrindinę organizaciją Sąjūdį kaip pasipriešinimą sovietų okupacijai. Dieną su mokiniais, o vakare partizanų gretose. Dalyvavau pasalose, rinkau žvalgybinę medžiagą, nes gerai pažinojau vietovę. Per atsitraukimą vokiečiai ginklų tikrai daug buvo primėtę laukuose. Štai tą Sąjūdį vadinu savo pirmuoju sąmoningu veikimu Lietuvai ginti. Albinas Kundrotas buvo Meškos būrio partizanas, joslapyvardis Žvalgas. Partizanams teikė žinias apie vietinius tarybinius aktyvistus ir stribų rengiamas operacijas. 1945 m. gegužės 12 d. dalyvavo Valkų mūšyje. 1945 m. birželio 29 d. naktį kartu su Turklio būrio partizanais dalyvavo kautynėse su stribais ir rusų garnizono kariais, buvo sužeistas, gydėsi partizanų slėptuvėse. Vėliau prisidengdamas mokytojo ir kunigų seminarijos klieriko pažymėjimais atliko daug drąsių partizanų vadų jam pavestų užduočių. 1945 m. gruodžio 26 d. A. Kundrotas buvo suimtas, tardytas Griškabūdyje, Marijampolės kalėjime. 1946 m. spalio 12 d. sovietų Karinio tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. A. Kundrotas kalėjo Temloge ir Peščenlage (Mordovija). Tremtyje, Karagandoje (Kazachstanas) A. Kundrotas 1955 m. lapkričio 6 d susituokė su politine kaline Ona Staugaityte (g. 1926 m.), prisiimdamas jos pavardę. Jų santuoką palaimino politinis kalinys kun. Pranciškus Adomaitis MIC. Prieš tremtį juos siejo bendras pogrindžio darbas Ona buvo Meškos būrio ryšininkė slapyvardžiu Baltija. Albinas ir Ona Staugaičiai į Lietuvą grįžo 1956 m. birželio 15 d., apsigyveno Kaune. 1956 metais grįžę iš Kazachstano lagerių, pirmai galimybei pasitaikius, Albinas kartu su žmona Onute aplankė Griškabūdį, pamatė buvusį Šakių saugumo pastatą, kurio sienos aplaistytos čia tardytų žmonių ašaromis, kančia ir krauju, o 1946 metais Albino ir Onutės. A. Staugaitis 1956 metais grįžęs iš sovietinio lagerio, mokėsi Kauno politechnikume ir dirbo statybos organizacijose. Šeimoje ir visuomenėje skleidė tautiškumo ir patriotizmo idėjas, buvo dažnas svečias gimtinėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A. Staugaitis pradėjo statyti kryžius, koplytstulpius, jo dėka iškilo du kryžiai Žvirgždaičiuose (Šakių r.), trys Griškabūdyje (vienas jų vyskupui Juozui Preikšai), partizanams prie Merkinės, Raseinių, A. Staugaičio tėviškėje Gražiškių kaime, partizanų kapuose, Kaune, prie IX forto, Sibire mirusiems žmonos Onutės tėvams ir kitiems iš tremčių negrįžusiems, du kryžius Anykščiuose (vienas tremtinės sodyboje), kun. Algimantui Keinai (pastatytas jo tėviškėje). Kryžius A. Staugaitis statydavo dažniausiai veltui. Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę Albinas Staugaitis buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys, rūpinosi bei statė atminimo paminklus partizanams bei kitiems krašto patriotams. Nuo 1996 metų Kaune Kovo 11-osios gatvės 43-iojo namo kieme Onutės ir Albino Staugaičių iniciatyva kasmet švenčiama Žolinė. A. Staugaitis priešais namą pastatė meninį medžio kryžių, į Žolinę susirenka daug aplinkinių namų gyventojų ir svečių. 2004 m. sausio 7 d. A. Staugaitis apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Už aktyvią patriotinę visuomeninę veiklą A. Staugaičiui daug kartų padėkos raštais, atminimo ženklais dėkojo visuomeninės organizacijos ir TS-LKD partija. A. Staugaitis palaidotas liepos 15 dieną Gražiškių kapinėse Šakių rajone. A. Staugaičio gyvenime liko gražių darbų brydė, o toliau jo meilė, pasėtas gėrio grūdas klestės šeimos, anūkų, artimųjų širdyse. Gražiškių kapinaitėse, šalia senelio knygnešio Igno Sadausko, jo tėvų ir sūnų Vytuko ir Linučio, skleisis pavasariniai žiedai, oš gimtinės pušys, o knygų puslapiuose liks Lietuvos istorijos dalelė. XXI
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |