Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Per atlaidus – klebonų pasikeitimas

Varnių seniūno Rolando Bružo padėka ilgamečiam Varnių klebonui kan. Jonui Petrauskiui ir linkėjimai naujajam klebonui kan. Domui Gatautui

VARNIAI. Birželio 28-osios sekmadienį tikintieji gausiai rinkosi į Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią (kadaise buvusią katedrą) švęsti titulinių šios parapijos Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų. Visi norėjo dalyvauti atlaiduose, ne tik pasimelsti į šiuos šventuosius, prašyti jų užtarimo pas Viešpatį, bet ir todėl, kad tą dieną buvo nuoširdžiai pagerbtas 42 metus 8 mėnesius ir 19 dienų Varniuose klebonavęs dekanas kan. Jonas Petrauskis, o dabar jį pakeis Telšių Katedroje dirbęs vicedekanas kan. relig. m. mgr. bažn. t. lic. Domas Gatautas.

Votyvos šv. Mišias aukojo buvęs klebonas, dabar jau rezidentas kan. J. Petrauskis. Homiliją pasakė Telšių vyskupo Jono Borutos SJ paskirtas naujasis klebonas kan. D. Gatautas, kilęs iš Šilalės rajono. Po Votyvos buvo pasimelsta į Švč. Jėzaus Širdį, sukalbėtas Rožinis.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Šv. Petro ir Povilo atlaidai

Kazlauskų šeima su gerbėjomis Šv. Petro ir Povilo atlaiduose Kryžiuose

KRYŽIAI. Diecezinė Kryžių šventovė yra ta vieta, kur gali atsigaivinti ne tik šalia jos esančiu stebuklingojo šulinio vandeniu, bet ir gyvybės vandeniu, trykštančiu iš Jėzaus širdies. Čia esanti Stebuklingoji Dievo Motina visus priima, globia ir kartu su mumis meldžiasi...Ypatingai daug piligrimų surenka Sekminių ir Petrinių atlaidai. Birželio 28-oji, Petrinių sekmadienis, buvo ypač graži. Dangus ir Dusios ežeras buvo tarsi užkloti mėlynu Marijos apsiaustu, išpuoštu baltais debesėlių ir raibuliuojančiais bangelių raštais. Balta šventovė, plačiai atvėrusi duris, ragino įžengti vidun... Nors Alytuje vyko Lietuvos jaunimo dienos, sukvietusios visus Lietuvos vyskupus, daug kunigų, minias jaunimo ir piligrimų, bet ir į Kryžių didžiuosius Šv. Petro ir Povilo atlaidus suplaukė daug maldininkų. Metelių parapijos klebonas kan. Vytautas Prajara perdavė Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos linkėjimus, pasveikino Petrus ir Petrones, Povilus su vardadieniu ir palinkėjo jiems šventųjų užtarimo ir Švč. Mergelės Marijos globos. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė Vilkaviškio Katedros klebonas ir dekanas prel. Vytautas Gustaitis. Dvasininkas klausė tikinčiųjų: „Ko reikia pasimokyti iš šventųjų apaštalų Petro ir Povilo?“ Atsakymas – drąsos ir ištvermės. Priminė skirtingas apaštalų gyvenimo, susitikimo su Dievu istorijas. Dienos Evangelijoje (Mt 16, 13–19) Kristus klausęs apaštalų, kuo jį laikantys žmonės, jie, apaštalai? Šiandien Kristus to paties klausia mūsų. Mes turime atsakyti, kas mums yra Kristus? Ar jis – legenda, ar Viešpats, ar Visagalis Dievas, kuris mums tolimas. O gal jis – draugas, gal nelabai reikalingas ir jį galima nustumti į šalį dėl pasninko, biznio kitų žemiškų dalykų, reikalų. Prelatas kalbėjo gyvenimiškais pavyzdžiais, klausė ir atsakė, kaip ieškoti kelio, panašėti į Kristų, atverti Jam širdis. Išvardijo daug Šventojo Rašto vertimų, lygino keletą Evangelijos sakinių, verstų skirtingu laiku, skirtingų dvasininkų. Kun. Č. Kavaliauskas: „Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo... Atvėręs lūpas, Jis mokė...“ (Mt 5, 1–2). Vysk. M. Valančius: „Užlipo ant kalno, atvėrė nasrus ir užbliovė...“ Pamokslininkas akcentavo, jog vis dėlto geriausias vertimas yra mamos. Tai yra meilės ir tikėjimo pamokos. Tai – ir mūsų kasdienybėje geriausias Evangelijos skelbimas. Ne kiekvienas gali pamokslauti, skelbti Dievo Žodį, bet kiekvienas gali juo gyventi mylėdamas, nemoralizuodamas. Turime pripažinti savo klaidas, nuodėmes, perlipti per savo „aš“, kaip tai padarė Petras ir Povilas.

Vilniaus arkivyskupijoje

Vilniaus I dekanate

Karilionas ne vien Vilniaus miestui

Šv. Mišias aukoja Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir kunigai dominikonai

LUKIŠKĖS. Birželio 28-osios sekmadienio vakarą Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (Dominikonų) bažnyčia šalia Lukiškių aikštės buvo sausakimša, nepatekusieji šventoriuje prisėdo ant pievelės. Vilniečiai ir miesto valdžios atstovai rinkosi į iškilmingas šv. Mišias, kuriose Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pašventino vieną rečiausių pasaulyje muzikos instrumentų – iš šešiasdešimt vieno varpo sudarytą karilioną.

,,Bažnytiniai varpai suteikia pašaukimą – jie kviečia žmones susiburti ir išgirsti. Tai tarsi priminimas, kad Dievas yra mūsų namuose. Karilionas taip pat kuria harmoniją. Šešiasdešimt vienas varpas, nors ir skirtingų dydžių bei tūrių, muziko rankose virsta į harmoningą, gražią melodiją, atgimstančią Dievo rankų prisilietimu, – sakė arkiv. G. Grušas. – Girdėdami varpų skambesį žinosime, kad esame kviečiami burtis, garbinti Dievą kaip viena šeima.  Varpai skamba, kad pabustume iš miego. Tegul jie skamba ir žadina ne tik iš fizinio, bet ir iš sąžinės miego. Tegul varpų skambesys paveiks ne tik ausis, bet ir širdis“.