|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kun. Simas Maksvytis apgynė disertaciją apie Šiluvos fenomeną Dr. Aldona Vasiliauskienė
Birželio 30 dieną Vytauto Didžiojo universitete, Katalikų teologijos fakultete, apginta Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios rektoriaus teol. ir bažn. t. lic. kun. Simo Maksvyčio daktaro disertacija Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje fenomeno vaidmuo tikinčiųjų evangelizacijai (Humanitariniai mokslai, teologija 02 H). Disertacijos mokslinis vadovas prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS. Disertacijos gynimo procedūrai vadovavo mokslinio komiteto pirmininkas kun. prof. habil. dr. Romualdas Dulskis. Jis supažindino mokslinį komitetą ir palaikančiųjų auditoriją su moksline doktoranto kun. S. Maksvyčio veikla. Darbo autorius, pasitelkdamas vaizdines priemones, ekrane demonstruodamas lenteles, schemas, užrašytus esminius teksto akcentus, pristatė gynimui pateikiamą darbą Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje fenomeno vaidmuo tikinčiųjų evangelizacijai, detalizavo tyrimo tikslui pasiekti išsikeltus šešis uždavinius. Disertantas savo darbe išskyrė tris dalis: I Švč. Mergelės Marijos apreiškimų autentiškumas ir jų pastoracinė samprata; II empirinio tyrimo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Šiluvoje vaidmuo tikinčiųjų evangelizacijai metodologija ir organizavimas; III Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo Šiluvoje empirinio tyrimo rezultatai. Kalbėdamas apie teorinę tyrimo rezultatų reikšmę, autorius konstatavo, kad disertacijoje pateikta Bažnyčios pozicija Marijos apsireiškimo klausimu Apsireiškimo kontekste. Teologinė, mokslinė, pastoracinė ir teorinė Marijos apsireiškimo ir keliaujančių į Šiluvą maldininkų pateiktų duomenų analizė doktorantui leido išryškinti ir apibrėžti piligrimystės kriterijus, principus, bruožus, organizatorius, sritis ir formas. Keliaujančiųjų į Šiluvą piligrimų patirtis disertacijoje atskleista per dalyvavimą organizuojamose Šilinės atlaidų savaitės maldos praktikose bei savanoriškoje veikloje, kuri organizuojama ne tik vyskupijos, visos Bažnyčios Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmenimis. Pabrėždamas praktinę tyrimo rezultatų reikšmę, doktorantas supažindino su piligrimais ir jų įspūdžiais Marijos apsireiškimo vietoje, kurioje atsiskleidžia bendra aktyviausių Lietuvos tikinčiųjų nuotaika, labiau įžvelgtas piligrimų pasaulio pažinimas. Atskleista iki šiol menkai tyrinėta Šiluvos piligrimų asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis. Padaryta išvada, kad piligrimystė tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms yra galimybė įsijungti į įvairias savanoriškas veiklas ir tapti aktyvesniais bažnytinės bendruomenės nariais. Išryškinta bažnytinio darbo, kurio tikslas evangelizuojant pasitarnauti piligrimams, patirtis. Kun. S. Maksvytis pateikė ir ginamuosius disertacijos teiginius: Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje supratimas sąveikauja su dieviškuoju Apreiškimu ne jį pagerindamas ar papildydamas, o padėdamas istorijoje jį pilnatviškiau išgyventi; Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje padeda skatinti tikėjimą bei tikintiesiems pamaldžiai gerbti Mariją; Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje žinios vaidmuo atsiskleidžia per parapijų sielovadinės veiklos stiprinimą, aktyvesnį įsijungimą į savos parapijos bendruomenę, krikščionio uždavinių šiandienos visuomenėje suvokimą; Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje istorija turi bendrų paralelių su Marijos apsireiškimais kitose šalyse, leidžiančiais išplėsti Bažnyčios veiklos būdus, kuriais sėkmingai evangelizuojami žmonės, padedama atpažinti Dievo balsą bei į jį atsiliepti. Kun. S. Maksvytis pristatė disertacijoje pritaikytus teorinio ir empirinio tyrimo bei duomenų analizės metodus, supažindino su darbo struktūra (3 skyriai, 6 poskyriai) ir apimtimi. Doktorantą kun. S. Maksvytį, jo kruopštų darbą, negailėdamas gražių žodžių, pristatė darbo vadovas prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS. Oficialusis oponentas Liublino Jono Pauliaus II universiteto kun. prof. habil. dr. Ježis Paluckis (Jerzy Palucki) iškėlė disertanto atliktų darbų svarbą, pažintinę vertę tyrimams istoriniame ir empiriniame kontekste, akcentavo aiškią ir logišką darbo struktūrą. Kun. S. Maksvyčio darbas yra kruopščios ir išsamios šaltinių analizės vaisius, jo tyrimas, atliktas istoriniame ir visuomeniniame kontekste. Oponentas kalbėjo apie doktoranto pateiktą išsamų paveikslą, kaip formavosi ortodoksinė mariologija ir kaip ji veikė dvasinį visuomenės brendimą paskutiniaisiais amžiais. Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymas Šiluvoje turi paraleles su Jos pasirodymais kituose kraštuose ir įgalina Bažnyčios misijų bei evangelizacijos veiklą, kad Evangelija veiksmingai būtų skelbiama tautoms. Tai yra esminga pastoracinė pagalba, padedant tikintiesiems atpažinti Dievo balsą ir paraginant atsiliepti į jį savo gyvenimo liudijimu. Mokslininko kalbą į lietuvių kalbą vertė VDU dėstytojas dr. Valdas Mackela. Antrasis oficialusis oponentas kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis iškėlė darbo privalumą ir jo aktualumą. Buvo pabrėžta, kad darbas gali būti aktualus šios dienos pastoracijoje, nes piligriminės sakralios vietos veikia ne tik žmonių tikėjimą, bet ir moralines nuostatas, tad disertacija gali būti naudojama kuriant naujas pastoracinės teologijos teorijas bei pastoracijos formas ir darbas gali pasitarnauti plėtojant Šiluvos piligrimų centrą, atrandant naujas evangelizacijos bei pastoracijos formas. Savo vertinimus recenzijas pateikė disertacijos gynimo mokslinio komiteto nariai: kun. prof. teol. dr. Andrius Narbekovas, kan. VDU Garbės daktaras, Liublino Jono Pauliaus II universiteto prof. habil. dr. Marekas Chmielevskis (Marek Chmeliewski), kun. prof. bažn. t. dr. Kazys Meilus, prof. dr. Birutė Obelenienė. Disertacijos gynimo mokslinio komiteto narių pasisakymus užbaigė mokslinio komiteto pirmininkas kun. prof. dr. Romualdas Dulskis. Pristačiusieji darbą komiteto nariai akcentavo pateiktų lentelių ir paveikslų, prisidedančių prie analizuojamų temų pateikimo aiškumo ir detalumo svarbą, išsamų tiriamosios problemos pagrindimą, o užsibrėžtam tikslui pasiekti naudotus įvairius teorinius mokslinio tyrimo metodus mokslinės literatūros šaltinių analizę ir sintezę, dokumentų analizę, istorinį-kritinį metodą. Svarbu, kad paprastai taikomą organizacijos vadyboje puikų metodą tinklaveiką autorius naudojo siekdamas sudaryti piligrimystėje dalyvaujančių organizacijų tinklus, t. y. šis metodas pirmą kartą pritaikytas tiriant bažnytinių organizacijų veiklą. Svečias iš Lenkijos kan. prof. M. Chmielevskis kalbėjo apie pamaldumo Marijai vaidmenį krikščioniškajam dvasingumui ir didžiulę reikšmę Lietuvos katalikams turinčią šventovę Šiluvoje, kur 1608 metais įvyko Marijos apsireiškimas. Iškeldamas disertacijos svarbą Šiluvos šventovės įtakos bei tikėjimo pagilinimui, recenzentas iškėlė labai aktualų Bažnyčiai Lietuvoje tyrimų objektą. Nemažai kritinių pastabų pateikė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto prof. kun. K. Meilus. Nors darbas aprašomojo pobūdžio, tačiau, kaip sakė profesorius, tai šventas darbas ir tema aktuali. Pasigilinus daugiau šia tema, tikrai galima būtų surasti būdų, kaip šventos vietos galėtų patraukti žmones ir prisidėti prie evangelizacijos, kalbėjo kun. K. Meilus. Be išsakytų pastabų, į kurias disertantas kun. S. Maksvytis atsakė, kalbėjusieji pažbrėžė, kad disertacijos pabaigoje esančios išvados atitinka įvade įvardintus uždavinius, ir pateikė išvadą, kad kun. S. Maksvyčio daktaro disertacija Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje fenomeno vaidmuo tikinčiųjų evangelizacijai atitinka visus esminius daktaro disertacijai keliamus reikalavimus, todėl siūlė suteikti autoriui humanitarinių mokslų srities teologijos krypties daktaro laipsnį. Po trumpos pertraukėlės disertacijos gynimo mokslinio komiteto pirmininkas kun. prof. habil. dr. R. Dulskis paskelbė balsavimo rezultatus: visi komiteto nariai vieningai balsavo už kun. S. Maksvyčio disertacinio darbo Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje fenomeno vaidmuo tikinčiųjų evangelizacijai teigiamą įvertinimą pripažinimą. Naujasis mokslų daktaras kun. S. Maksvytis pabaigos žodyje nuoširdžiai dėkojo darbo vadovui, oficialiems oponentams, mokslinės komisijos nariams bei tiems, kurie tokią svarbią akimirką iš įvairių Lietuvos vietų atvyko jo palaikyti. Nusidriekė ilga sveikintojų eilė. Tik ką pripažintas daktaru kun. S. Maksvytis džiaugėsi, kad šalia jo buvo kunigų, seserų vienuolių ir spėjo iš Los Andželo atvykti dr. Albertas Milinis. Džiugu, kad Panevėžio vyskupijoje pasipildė kunigų mokslininkų gretos.
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |