Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Tarnystę baigiančio ir pradedančio ordinarų spaudos konferencija

Tarnystę baigiančio ir pradedančio ordinarų arkivyskupų jėzuitų Sigito Tamkevičiaus ir Liongino Virbalo spaudos konferencija Modesto PATAŠIAUS („Lietuvos rytas“) nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį, liepos 9-ąją, naujojo Kauno arkivyskupo ingreso išvakarėse, arkivyskupijos kurijoje vyko abiejų ganytojų – ordinaro tarnystę užbaigiančio arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ bei paskirtojo arkivyskupo Liongino Virbalo SJ – spaudos konferencija, kurioje dalyvavo per dvi dešimtis žurnalistų – televizijos, radijo, dienraščių, interneto portalų bei kitų žiniasklaidos priemonių atstovų.

Kalbėdamas apie savo tarnystės arkivyskupijos ordinaro pareigose pradžią arkiv S. Tamkevičius sakė: „Pradžioje visai nežinojau, kas laukia. Buvo plaukimas į nežinios krantą, – tik žinojau, kad reikia sąžiningai atlikti savo pareigą“. Ganytojas minėjo, jog skelbti Evangeliją šiandieninėmis sąlygomis, kai žmonėms dažniausiai rūpesčiai materialiniais dalykais užgožia dvasinius, kai rūpi tik pinigai, yra pakankamai sudėtinga, tad naujojo ordinaro laukia nei kiek nemažesni iššūkiai ir išbandymai, todėl užtikrino jam savo pagalbą bei palaikymą. Arkiv. S. Tamkevičius prisiminė, kaip prieš 24 metus tame pačiame kurijos pastate dėstė tikybą J. Naujalio muzikos mokyklos moksleiviams. Tuo metu beveik visos bažnytinio gyvenimo sritys, sunaikintos sovietmečiu, kaip ir atimti pastatai, turėjo būti atkurti, atstatyti. Rūpesčiai apėmė nuo pastatų sugrąžinimo, remontų iki institucijų atkūrimo ieškant žmonių, finansų. Didelis rūpestis buvęs tikybos mokytojų rengimas visos Lietuvos mokykloms (dėl gero bendradarbiavimo su Vytauto Didžiojo universitetu tai pavyko padaryti), vienintelė tuo metu Lietuvoje Kauno kunigų seminarija, kuri, ypač Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, sulaukdavo kur kas daugiau stojančiųjų nei šiandien. Arkivyskupas  išskyrė daug metų eitas Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pareigas, Kauno arkivyskupijos II sinodą, pasidžiaugė, jog Šiluvos šventovė šiandien yra patrauklus europietiškas dvasinis centras. Ganytojas sakė, jog dar reikės laiko apsiprasti su nauju – arkivyskupo emerito – statusu, ir minėjo ganytojiškosios tarnystės pasirinkimo laisvę, kurią šis statusas suteikia, o iki šiol jis turėjęs daryti tą, ką turi daryti ordinaras. Jis ketina toliau rūpintis katalikiška žiniasklaida, vadovaudamas savo įsteigtam labdaros-paramos fondui „Bažnyčios kronika“, pagelbėti lietuvių sielovadoje užsienyje, būti aktyvus ir naudingas Bažnyčiai dalyvaudamas Vyskupų Konferencijoje. „Daugiausia laiko praleisiu Kauno arkivyskupijoje. Gyvensiu čia, šitame name, netoli ordinaro, tačiau jam netrukdysiu“, – šypsojosi arkiv. S. Tamkevičius. Žurnalistai priminė prieš keletą metų jo pasakytus žodžius, jog turėdama galimybių atgauti savo turtą – žemes, tuo pačiu Bažnyčia galėtų ir daugiau nuveikti išlaikydama, renovuodama prieš šimtmečius statytus maldos namus bei statydama naujus. Tačiau žemių sugrąžinimas Bažnyčiai turėtų būti įtvirtintas įstatymu, tik ar nors kiek pasistūmėta link jo? „Deja, Bažnyčios žemių klausimas tebėra aklavietėje. Iš pradžių buvo tokia vyskupų nuostata: nereikia forsuoti, nes Lietuva kėlėsi, daug sunkumų buvo. Paskui mums aiškino, kad Lietuva negalės euro įsivesti, jei Bažnyčiai įsipareigos. Aiškinimai aiškinimais, tik niekas nesikeičia. Viskas taip ir palikta be jokio sprendimo“, – apgailestavo arkiv. S. Tamkevičius.

Arkiv. L. Virbalas sakė, kad dažniausiai jo dabar klausia, ką darys, ką griaus, ką statys? „Gal mes pripratę, kad kai ateina rinkimai, nauja partija ar naujas kandidatas, jis paskelbia savo programą, – sakė arkiv. L. Virbalas. – Bažnyčioje yra vienintelė programa – Kristaus Evangelija – ir svarbiausia, ką turėsiu daryti, tai – ją skelbti, pagal ją vesti ir kartu tarnauti. Lankysiu parapijas, kalbėsiu, dalysiuosi tuo, kas man yra brangu, privalėsiu atsiliepti į įvairius iššūkius“, – kalbėjo naujasis arkivyskupas. Pasak jo, parapija, bendruomenė, turi būti gyvybinga visomis prasmėmis, o ne vien tik susirinkimo į šv. Mišias vieta. Parapijoje daug kas priklauso nuo kunigo, taigi svarbu, kaip kunigams sekasi būti žmonių pasiekiamiems, juos išklausantiems, padedantiems. Ganytojas sakė, jog svarbu, kad į miestus iš kaimų atvykęs jaunimas įsijungtų į tas parapijas, kuriose apsigyveno. Arkivyskupas teigė, jog jam bus svarbu didesnį dėmesį skirti jaunimui, šeimoms, kad jos sekmadienius galėtų skirti buvimui drauge, dalyvavimui šv. Mišiose.

Ispaniškai ir itališkai mokantis arkiv. L. Virbalas birželio 29 dieną Vatikane kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi, pakvietė jį atvykti į Lietuvą pasimelsti už taiką Baltijos regione. Kalbėdamas su Šventuoju Tėvu jis išsakė rūpestį, kad mes Lietuvoje labai betarpiškai patiriame ir išgyvename tai, kas vyksta visai šalia, ir meldžiamės už taiką. Popiežius tikrai atvyks į Lenkiją, kai Krokuvoje bus Pasaulinės jaunimo dienos. Kelionei į Lietuvą kvietimas yra, o jis nuspręs, atsižvelgdamas į savo galimybes, amžių ir sveikatą. Arkiv. L. Virbalas džiaugėsi gavęs gerą paveldą iš arkiv. S. Tamkevičiaus – jo suburtą bendradarbių, ypač pasauliečių komandą, kurie profesionaliai atlieka savo pareigas, ir išreiškė padėką bei ryžtą, kad jie tai tęstų. Naujasis arkivyskupas žadėjo visada tartis su savo pirmtaku pagal jo jėgas, sveikatą ir galimybes, džiaugėsi buvusiu bendravimu su Panevėžio vyskupu emeritu Jonu Kaunecku.

XXI

© 2015 „XXI amžius“