|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kelionė į Lietuvą...
Dusetų parapijos žmonės noriai lankosi šventose vietose, susipažįsta su mūsų krašto vietovėmis, dvarais, regioniniais parkais, plečia savo žinias ir akiratį. Gegužės 21-ąją išvykome į Rumšiškes. Važiuodami pro Palemoną pasibaisėjome apgriautais buvusiais pramonės rajonais, tačiau nudžiugino Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčia. Joje yra stebuklinga verkianti Dievo Motinos statula, graži saleziečių bendruomenės įkūrėjo kunigo Jono Bosko statula. Prisimenu, kaip man 2008 metais teko laimė lankytis šiaurės Italijoje ir lankyti tas vietas, kur gyveno ir šelpė beglobius vargšus žmones ir vaikus kun. J. Boskas. Turino mieste jo garbei pastatyta didžiulė Bazilika, o krištoliniame karste ilsisi kun. J. Bosko kūnas. Palemono Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčią, vienuolyną ir parapijos namus pastatė vienuoliai saleziečiai. Pastačius Vilniuje kun. Jono Bosko bažnyčią, vienuoliai saleziečiai persikėlė gyventi į Vilnių, o čia liko tik vienuolės salezietės. 2014 metais paskirtas klebonu jaunas kunigas, neseniai baigęs Kauno kunigų seminariją Darius Vasiliauskas. Esame dėkingi jam už nuoširdų priėmimą, išsamų pasakojimą apie bažnyčios įkūrimą, verkiančią Dievo Motinos statulą. Nusifotografavę ir pasimeldę vykome į Rumšiškes, Liaudies buities muziejų, vieną didžiausių Europoje, įsikūrusį 195 hektarų plote po atviru dangumi. Jis įkurtas 1966 metais vaizdingoje Kauno marių pakrantėje: jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektais, malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė. Miestelio pastatuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro ir medžio dirbiniai, audžiama. Muziejuje vedamos ekskursijos, vyksta edukaciniai renginiai, skirti šeimos papročiams, koncertai, galima pasivažinėti arkliais. Gidė Marytė mus pasitiko labai draugiškai, linksmai, supažindino su keturiais Lietuvos regionais, pasakojo apie senovės kultūrą. Apžiūrėjome senus pastatus: dzūkų, suvalkiečių, žemaičių ir aukštaičių. Prisiminėme savo vaikystę, kaip mus tėvai supo linge, kaip šaltą žiemą šildėmės ant pečiaus, malėme girnomis, apžiūrėjome senovinius indus, matėme šešiolikto amžiaus dūminę pirkią, balanos gadynę. Pabuvojome turtingų ūkininkų valakininkų sodybose ir mažažemio valstiečio ūkyje. Dėkingi gidei Marytei už dvi valandas bendraujant. Rodos, dar ilgai galėtume klausytis įdomaus jos pasakojimo. Kiekviename regione dainavome dainas. Mergvakario kambaryje suskambėjo mums žinoma daina Burkuoja balandis po langu..., Suvalkijos regione O tu pašvilpauki bernioke, aukštaičių regione Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa. Po linksmos kelionės dalinomės įspūdžiais, prisiminimais. Gidė Marytė buvo sužavėta mūsų ekskursijos dalyviais, dėkojo ir kartu stebėjosi, kad mūsų žmonės pirmieji, kurie pakerėjo savo dainomis, nuoširdumu ir linksmumu. Nors ir lijo, bet nuotaika buvo pakili, nuostabi ir su dainomis. Grįždami į namus prisiminėme varduvininkes Juliją ir Eleną, joms ant galvų uždėjome gyvų gėlių vainikus. Varduvininkės buvo pamalonintos ir pagerbtos! Dėkojame klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui už gerą nuotaiką ir humorą. Kur bevažiuotume, džiaugėmės, kad kanauninkas mums teikia ne tik dvasinį peną ir atgaivą sieloms, bet ir nuoširdų bendravimą. Ačiū kelionių organizatorei Bronytei tegu ją lydi Dievo palaima ir Marijos globa!
Elena Antonova,
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |