|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paminklas dr. J. Basanavičiui Vilniuje bus statomas aikštėje priešais Filharmoniją
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai. Atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 dienos akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. Rugsėjį savivaldybė organizavo viešą diskusiją kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui: aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta), ar Konstantino Sirvydo skvere (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados ir Signatarų namų. Dauguma viešoje diskusijoje pasisakiusių palaikė idėją statyti paminklą dr. J. Basanavičiui aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Nors Vilniaus miesto savivaldybėje tvirtinama kitaip, bet vis dėlto kultūros žmonės viešoje diskusijoje daugiau palaikė K. Sirvydo skverą, tiesa, kai kurie siūlydami tarpinį erdvės priešais skverą variantą. Už vietą automobilių aikštelės vietoje pasisakė vos vienas kitas. Nes statyti paminklą vienai didžiausių nacionalinių figūrų tarp restorano ir filharmonijos, kur vyrauja religiniai kontekstai, kur vyko ne tik Didysis Vilniaus Seimas, bet ir kur V. Kapsukas paskelbė tarybų valdžią, kur laikui bėgant neliks šiandien svarbiausios koncertų salės (tokie planai vis darosi aktualesni), paminklas po kiek laiko, ko gero, atrodytų nustumtas nuošalėn ir paliktas vargetų, laukiančių išmaldos prie Aušros Vartų, eilėje... Gandai, kad K. Sirvydo skvere Savivaldybė planuoja atkurti Žydų kvartalą yra nepagrįsti. K. Sirvydo skveras ir toliau liks vilniečių ir miesto svečių pamėgta vieta, kur visada malonu praleisti laisvalaikį su vaikais, įsigyti suvenyrų ir niekas neketina jos atimti, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ir kaip po šitokios savivaldybės pozicijos pamiršti kalbas apie neva planuojamas prabangių namų statybas, nors meras ir tvirtina kitaip. Pasak Vilniaus mero pavaduotojo Gintauto Palucko, aikštės priešais Filharmoniją privalumas pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir nuolat lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė su šimtmečio figūra pačioje Senamiesčio širdyje būtų skirta vilniečiams ir miesto svečiams, o ne automobiliams. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, norint deramai paminėti dr. J. Basanavičių Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo metu ir atsižvelgti į ekspertų nuomonę, kad paminklo vieta turi būti susijusi su asmenybės reikšme valstybės atkūrimui ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys, siūlo Kultūros ministerijai toliau svarstyti vietą paminklui dr. J. Basanavičiui pastatyti aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Paminklo ne šimtmečio, o tūkstantmečio asmenybei J. Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais. Paminklas iš bronzos (apie 3 m) gali būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais.
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |