2015 m. lapkričio 27 d.    
Nr. 44
(2164)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kas yra šunauja?

Antradienį Seimas atsisakė skirti prof. Vytautui Landsbergiui Laisvės premiją. Šiais metais premija nebus teikiama niekam. Už nutarimą dėl premijos skyrimo V. Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48. Po tokio sprendimo Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė atsistatydino iš Lietuvos Laisvės premijos komisijos pirmininkės pareigų. Pareiškime, įteiktame Seimo pirmininkei, I. Degutienė teigia: „Lapkričio 24-osios Seimo sprendimą nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui siūlyti 2015 metų Laisvės premiją skirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui vertinu kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir manimi, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininke. Todėl nebematau galimybių būti Laisvės premijų komisijos pirmininke ir iš šių pareigų šiandien atsistatydinu. Taip pat prašau mane išbraukti iš Laisvės premijų komisijos sudėties“. Argumentuodama tokį savo sprendimą, I. Degutienė Seimo salėje pabrėžė, kad minėtas Seimo daugumos apsisprendimas visiškai paneigia Lietuvos Laisvės premijos komisiją, įkurtą dar 2011 metais. Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimui Seimas nepritarė pirmą kartą. Iš komisijos narių pareigų atsistatydino Nepriklausomybės akto signatarai Saulius Pečeliūnas, Nikolajus Medvedevas, išeivijos atstovė Irena Anna Gasperavičiūtė, Seimo nariai Povilas Urbšys, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė ir liberalė Dalia Kuodytė. Taigi iš 13 komisijos narių pasitraukus daugiau nei pusei neliko kvorumo ir ji negali priimti jokio sprendimo.

Laisvės premija nuo 2011-ųjų kasmet įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją. Ji skirta Sergejui Kovaliovui, Antanui Terleckui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui ir Adamui Michnikui.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Seimo vicepirmininką, socialdemokratą Algirdą Sysą dėl jo išsakytų teiginių. lapkričio 24 dienos LRT laidoje „Panorama“ apie pirmąjį faktinį nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovą, LR Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. Seimo vicepirmininkas A. Sysas „Panoramos“ reportaže sakė: Laisvės premija turėtų būti, na, toks jungiantis toks, tikrai, kad visa tauta palaikytų tą kandidatūrą, nes būtent keliami aukštesni reikalavimai, ir aš asmeniškai negalėčiau ir negaliu skirti premiją žmogui, kuris galėjo sau laisvai išvadinti trečdalį ar pusę Lietuvos raudonom utėlėm, arba šunauja, arba visokių kitokių gražių žodelių, kuriuos ponas Landsbergis turėjo savo leksikone.

R. Juknevičienė prašo A. Syso nedelsiant atsakyti, kur ir kada V. Landsbergis pusę Lietuvos  yra vadinęs „raudonosiomis utėlėmis“?  Ji reikalauja pateikti konkrečias citatas, kada jis apskritai yra naudojęs tokius žodžius ir teigia, kad Nepriklausomybės pradžioje Sąjūdžio įkurtas laikraštis „Respublika“ keistomis aplinkybėmis tapo jo redaktoriaus Vito Tomkaus privačia nuosavybe ir pradėjo purvinas melo atakas prieš V. Landsbergį. „Karštų diskusijų metu meluojanti V. Tomkaus „Respublika“ buvo pavadinta šunauja. Propagandos specialistas V. Tomkus, manipuliuodamas turimu laikraščiu, sąmoningai platino melą, neva šunauja buvo išvadinti Lietuvos žmonės. Jūs dabar kartojate tą patį V. Tomkaus sukurtą purviną melą. Jeigu esate garbingas žmogus, turėtumėte atsiriboti nuo V. Tomkaus sukurtos propagandinės klišės, o ne ją tiražuoti toliau“, – sako Seimo narė. Ji pasilieka teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl A. Syso elgesio įvertinimo, jeigu jo atsakymai neatitiks Valstybės politikų elgesio kodekso principų – sąžiningumo, padorumo ir atsakomybės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija