Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

„Lietuvos karžygio“ apdovanojimas įteiktas žmogaus gyvybę išgelbėti padėjusiam karininkui

„Lietuvos karžygio“ apdovanojimą pelnęs kpt. Žilvinas Želvys ir jo kolega vyr. srž. Andrejus Fedijus Giedrės Maksimovicz nuotrauka

Lapkričio 20-ąją artėjančios Lietuvos kariuomenės dienos proga Vilniaus karininkų ramovėje surengta tradicinė „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų ceremonija. Joje pagerbiami kilniais poelgiais ne tarnybos metu pasižymėję Lietuvos kariai ir krašto apsaugos sistemos darbuotojai. Pagrindinis šių metų „Lietuvos karžygio“ apdovanojimas skirtas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kapitonui Žilvinui Želviui už pagalbą gelbstint žmogaus gyvybę.

Gegužę iš komandiruotės automobiliu grįžtantis kpt. Ž. Želvys ir jo kolega vyresnysis seržantas Andrejus Fedijus sustojo vienoje Lietuvos degalinių. Netikėtai jie išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė automobilyje be sąmonės sukniubusį žmogų.

Kariai nesutriko ir nedelsdami iškėlė nukentėjusįjį iš automobilio. Kpt. Ž. Želvys pradėjo daryti širdies masažą, vyr. srž. A. Fedijus iškvietė greitąją pagalbą ir padėjo raminti artimuosius. Kpt. Ž. Želvys sąmonę praradusį vyrą gaivino, kol atvyko medikai. Pasak gydytojų, tik dėl profesionalios karininko pagalbos pavyko išsaugoti žmogaus gyvybę. Kpt. Ž. Želviui Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas įteikė „Lietuvos karžygio“ statulėlę, apdovanojo gelbėti gyvybę padėjusį vyr. srž. A. Fedijų.

Kas yra šunauja?

Antradienį Seimas atsisakė skirti prof. Vytautui Landsbergiui Laisvės premiją. Šiais metais premija nebus teikiama niekam. Už nutarimą dėl premijos skyrimo V. Landsbergiui balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48. Po tokio sprendimo Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė atsistatydino iš Lietuvos Laisvės premijos komisijos pirmininkės pareigų. Pareiškime, įteiktame Seimo pirmininkei, I. Degutienė teigia: „Lapkričio 24-osios Seimo sprendimą nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui siūlyti 2015 metų Laisvės premiją skirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui vertinu kaip nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija ir manimi, kaip Laisvės premijų komisijos pirmininke. Todėl nebematau galimybių būti Laisvės premijų komisijos pirmininke ir iš šių pareigų šiandien atsistatydinu. Taip pat prašau mane išbraukti iš Laisvės premijų komisijos sudėties“. Argumentuodama tokį savo sprendimą, I. Degutienė Seimo salėje pabrėžė, kad minėtas Seimo daugumos apsisprendimas visiškai paneigia Lietuvos Laisvės premijos komisiją, įkurtą dar 2011 metais. Lietuvos Laisvės premijos komisijos sprendimui Seimas nepritarė pirmą kartą. Iš komisijos narių pareigų atsistatydino Nepriklausomybės akto signatarai Saulius Pečeliūnas, Nikolajus Medvedevas, išeivijos atstovė Irena Anna Gasperavičiūtė, Seimo nariai Povilas Urbšys, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė ir liberalė Dalia Kuodytė. Taigi iš 13 komisijos narių pasitraukus daugiau nei pusei neliko kvorumo ir ji negali priimti jokio sprendimo.