Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

65 bibliotekos metai

Iš kairės: Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, aktyviausia skaitytoja senjorų grupėje Olga Gedgaudienė, jauniausia skaitytoja Aristėja Jakševičiūtė su tėčiu

KLAIPĖDA. Apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka šventė savo 65-ąjį gimtadienį. Bibliotekoje, įkurtoje 1950 m. spalio 1 d., gimtadienio renginiai vyko visą savaitę. Kasdien nuo spalio 19-osios atminimo dovanomis buvo pagerbiamas tądien kas 65-asis apsilankęs skaitytojas, bibliotekos skolininkams suteikti „atlaidai“ – per pusę sumažintos įsiskolinimų sumos, o spalio 23 dieną į bibliotekos renginių salę rinkosi šventiškai nusiteikę darbuotojai, aktyviausi skaitytojai, bibliotekos rėmėjai bei partneriai.

Renginio metu direktorius Juozas Šikšnelis pateikė kondensuotą ir konceptualią bibliotekos istorijos apžvalgą „65 faktai, įvykiai, svarstymai iš bibliotekos istorijos“. Keletą įdomesnių pateikiame Jūsų dėmesiui: biblioteka tik du kartus keitė adresą: pirmiausia ji veikė dabartinėje Turgaus (tada P. Cvirkos) gatvėje, 1952 metais perkelta į Gerlachų rūmus, kur yra ir dabar; užtat penkis kartus keitė pavadinimus ir vadinosi Klaipėdos srities viešąja, Klaipėdos miesto viešąja, Klaipėdos viešąja, Klaipėdos viešąja I. Simonaitytės ir Klaipėdos apskrities viešąja I. Simonaitytės biblioteka. Tris kartus keitė steigėjus: du kartus buvo Kultūros ministerijos, kartą – apskrities viršininko administracijos pavaldumo. Direktorių buvo 4 ir visi vyrai, nors pastarieji sudarė tik 5 proc. darbuotojų. Bibliotekos lentynos yra 18,5 km ilgio. Dabar fonduose bemaž milijonas spaudinių. Seniausias I. Simonaitytės bibliotekoje esantis leidinys – Theologia moralis, išleistas Antverpene 1678 metais. Be spaudinių, saugomas turtingas kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus archyvas, tapytojo V. Rimkaus, poetų keturvėjininko S. Šemerio ir dalis P. Drevinio asmeninių fondų, filosofo A. Tytmono rankraščių ir knygų rinkinys, fotografo A. Dapkevičiaus archyvas, kalbininko prof. A. Salio itin vertingų senųjų leidinių kolekcija. Didžiuojamės ir džiaugiamės AdM (iš Klaipėdos krašto pasitraukusių gyventojų – memelenderių) archyvu. Bibliotekos pastatų komplekse dera du amžiai – XIX ir XXI, skirtumas tarp paminklinio pastato ir naujojo – beveik pusantro šimtmečio. Yra net 7 parodų erdvės bei trys salės renginiams. Per metus organizuojama bemaž pusė tūkstančio renginių, kompiuterinio raštingumo mokoma apie 500 gyventojų. Bibliotekoje dirba – 99 darbuotojai, iš jų 69 – bibliotekininkai. Amžiaus vidurkis – 47 metai. Paskaičiuota, kad nuo 2006 metų, kai duris atvėrė naujoji biblioteka, joje apsilankė 3 milijonai lankytojų, o trimilijonine lankytoja tapo jauniausia skaitytoja bibliotekoje Aristėja Jakševičiūtė.

Pristatyti Dzūkijos šviesuolio dienoraščiai

Rašytojas Henrikas Gudavičius, fotomenininkas Algimantas Černiauskas ir Gediminas Kajėnas

VARĖNA. Viešojoje bibliotekoje pristatyta Dzūkijos šviesuolio, gamtininko, publicisto, Bernardinai.lt bendradarbio Henriko Gudavičiaus knyga „Laiškai iš kaimo“. Renginyje dalyvavo autorius Henrikas Gudavičius, fotomenininkas Algimantas Černiauskas, Bernardinai.lt kultūros redaktorius Gediminas Kajėnas, Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė.

Svečiai pasakojo, kaip prieš 25 metus iš Vilniaus į Dzūkiją dalyvauti Dzūkijos nacionalinio parko kūrimo darbuose atvyko žemaitis Henrikas Gudavičius. Apsistojo nuošalioje sodyboje netoli Liškiavos, prie Kriūčiaus upelio. Tapęs parko ekologu, kalbino senolius dzūkus, užrašinėjo jų pasakojimus, inicijavo laikraščio „Šalcinis“, populiarinančio Dzūkijos etninės kultūros ir gamtos vertybes, vėliau ir knygų serijos apie etnografinius parko kaimus leidimą. Netoli Krūčiaus upelio įkūrė sodą, jame augina ir veisia retuosius ir vaistinius augalus.Vaikščiodamas prisirenka augalų sėklelių, pasėja savo sode, augina, vėliau perkelia augalėlius į jiems tinkams vietas, kad neišnyktų. Rūpinimasis augalais, supančia aplinka, kasdieniai tyrinėjimai, pokalbiai su kaimo senoliais – viskas užfiksuota, užrašyta. Taip ekologo užrašai tapo knygomis „Gamtmeldžio sodas“ (2013), „Laiškai iš kaimo“ (2014). „Pamenu, kartą jis prisipažino, kad sunkiausia rašyti dieną, nes labai rūpi pažiūrėti, kas darosi gamtoje“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Susitiko su bičių žinovu

Lietuvos bitininkas ir sodininkas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus Smėlynės bibliotekoje

PANEVĖŽYS. Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49) lankėsi bene garsiausias Lietuvos bitininkas ir sodininkas, biomedicinos mokslų daktaras, dėstytojas ir tiesiog vaikščiojanti bitininkystės enciklopedija – Algirdas Amšiejus. „Atėjo toks metas, kai norisi savo patirtį perduoti kitiems, dalintis vertingomis per ilgus darbo metus įgytomis žiniomis. Šiandien to ir atvykau“, – prisistatė svečias. Jis pasiguodė, jog nors bitininkauja jau nuo 1976 metų (į šią veiklą yra įtraukęs visą šeimą – nuo vaikų, anūkų, iki žentų), nuolat dalyvauja įvairiuose pasauliniuose seminaruose Korėjoje, Kijeve, Buenos Airėse ir kitur, daug kas jį televizijos dėka geriau pažįsta kaip sodininką. Pats Algirdas gana kuklus, save laiko „paprastu dzūkeliu, ūkininku“, viską pasiekusiu savo galva, mokslu ir rankomis.