|
Kiek kainuoja politikų sąžinė?
Ramūnas Karbauskis
Prieš tris savaites Seimas priėmė sprendimą nepritarti siūlymui atidėti alkoholio prekybos draudimo terminą degalinėse. Lietuvos visuomenė su palengvėjimu priėmė žinią, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. alkoholis degalinėse nebus parduodamas. Deja, reikia pripažinti, jog tam sprendimui didesnę įtaką turėjo ne daugumos Seimo narių supratimas, jog alkoholio prieinamumo mažinimas yra svarbus žingsnis mažinant girtų vairuotojų, smurto šeimose, nusikaltimų skaičių, bet tragiški įvykiai Kražiuose. Praėjo trys savaitės ir Seimo sveikatos reikalų komitetas pritarė pataisai kitame įstatyme, kuris siūlo alkoholio prekybos draudimą degalinėse atidėti, tik šiuo atveju prisidengiama siūlymu, jog bus leidžiama prekiauti tik tam tikro stiprumo alkoholiu. Šią valdančią daugumą ir kai kuriuos opozicijos politikus, matyt, kamuoja atminties ir logikos problemos. Net pradinių klasių moksleiviai pasakytų, jog alkoholio kiekis kraujyje priklauso ne tik nuo išgerto alkoholio stiprumo, bet ir nuo kiekio. Draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse turi tikslą panaikinti alkoholio įsigijimo galimybę, o ne sumažinti jo pasirinkimo galimybes. Mokslas jau seniai įrodė, kad draudimai šioje srityje yra veiksmingi.
Visgi didžiausią nuostabą sukelia faktas, kad per tas kelias savaites pamiršti ketinimai kovoti su Kražių įvykių priežastimis, su tuo, kas vyksta keliuose, masiniuose renginiuose... Esu įsitikinęs, kad šią valdančios daugumos politikų atminties problemą skatina nauda, kuri gali būti gauta iš alkoholio ir prekybos naftos produktais įmonių. Kiek šimtų ar tūkstančių žmonių turi būti nužudyta, žūti avarijose, kad prabustų sąžinė tų, kurie šiandien Seime teikia alkoholio vartojimą skatinančius įstatymus?
Kokio naivumo reikia būti politikams, kad patikėtų, jog dėl prekybos alkoholiu uždraudimo degalinėse bus atleistas trečdalis jų darbuotojų? Galiu lažintis, jog po tokio draudimo degalinėse padidės gaivinančių gėrimų pardavimai ir nė kiek nesumažės prekybos maisto produktais apimtys. Manau, jog mes turime pradėti rimtai diskutuoti apie valstybinį prekybos alkoholiu monopolį ir tam pavyzdžių galime rasti kitoje Baltijos jūros pusėje. Demokratija dovanoja pasirinkimo laisvę, bet tai nereiškia, jog mokesčių mokėtojai privalo padengti valstybės išlaidas dėl neigiamo alkoholio poveikio visuomenei, kuris daug kartų viršija naudą, gaunamą iš alkoholio akcizo. Gaila vaikų, šeimų, bendruomenių, gaila mūsų valstybės, kuri pasaulyje pirmauja savižudybių ir alkoholio suvartojimo srityse. Atsikvošėkime, esame nykstanti tauta, todėl nebegalime abejingai stebėti, kaip alkoholis žudo mūsų vaikus, tėvus, senelius, kaip šeimos, tautos vertybės naikinamos vardan naudos ir valdžios.
© 2015 XXI amžius
|