|
Marija mus glaudžia ir myli
Vienas pažįstamas kunigas (su juo jau senokai bendraujame) padovanojo man Lurdo Švč. Mergelės Marijos paveikslėlį su Jos medalikėliu. Paklausus, už ką man ši dovana, šis atsakė: Kitoje šio paveikslėlio pusėje yra maldelė. Ją kasdien atidžiai perskaityk. Persižegnojęs, pabučiavęs paveikslėlį ir medalikėlį, padėkojau šiam nuoširdumu spindinčiam kunigui. Parėjęs namo, atidžiai perskaičiau paveikslėlyje esančius žodžius: Švenčiausioji Mergele, Lurdo Marija, nukreipk gerumo žvilgsnį į tuos, kurie kenčia, kurie kovoja su sunkumais, pasigailėk širdies vienatvės, suteik mums stiprybės, sveikatos ir pasisekimo sunkesniuose gyvenimo keliuose. Amen. Perskaitęs šią maldelę ir ją giliai apmąstęs, pagalvojau apie savo nelengvas gyvenimo dienas, vienatvę, sutrikusį širdies darbą bei apie kitus pasitaikančius sunkumus mano gyvenimo kelyje ir nė nepajutau, kaip šį man padovanotą paveikslėlį ir medalikėlį, su ašaromis akyse priglaudžiau prie krūtinės, prie savo nesveikuojančios širdies... Pajutau nusiraminimą ir viltį, jog Stebuklingoji Lurdo Dievo Motinėlė man padės. Net širdies ritmas pagerėjo. Dabar aš kasdien kalbu šią maldelę, mąstau, šnekuosi su mus visus globojančia Dievo Motinėle, o paveikslėlį su medalikėliu kasdien nešioju kišenėje prie širdies... Su kiekvienu širdies tvinksiu jaučiu, kad Marija mane glaudžia ir myli...
Noriu ir kitiems pasakyti: nebijokime kreiptis į Mariją, pasitikėkime Ja, nes Ji, būdama Dievo Motina, mus visus myli ir glaudžia prie savo motiniškos širdies, nesvarbu, kokie mes buvome ar esame. Pasitikėkime Dievo Motina!..
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė
© 2015 XXI amžius
|