|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Stasys Šilingas nebepriklauso šeimai, jis priklauso visai Lietuvai... Lina Eringienė
Tokią prasmingą frazę renginių, skirtų iškilaus Lietuvos valstybės kūrėjo, Valstybės Tarybos pirmininko, Teisingumo ministro, I ir II Seimo nario, teisininko, visuomenininko, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininko, lietuviškos spaudos leidėjo Stasio Šilingo 130-osioms gimimo metinėms Šakių rajone ištarė vaikaitis Saulius Kubilius. Žmogus, tris dešimtmečius kūręs mūsų valstybę, 1885 m. lapkričio 23 d. gimė Vilniuje. Mokydamasis Vilniaus berniukų gimnazijoje, S. Šilingas išmoko rusų kalbos, o lietuvišką žodį girdėjo tik Darsūniškyje iš vietos valstiečių, su kuriais jam kartais tekdavo eiti dirbti ūkio darbus. Aukštąjį išsilavinimą įgijo Maskvos universitete. Buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos valdybos pirmininkas. Jis aktyviai dalyvavo revoliuciniuose judėjimuose, redagavo Aušrinę, leido lietuvių rašytojų almanachą Pirmasis baras, bendradarbiavo Lietuvos žiniose. Jau 1914 metais paskelbė Gintarinę deklaraciją dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva. 1917 metais įkūrė demokratinę tautos laisvės Santaros partiją, buvo išrinktas Lietuvių tautos tarybos pirmininku. Lietuvių konferencijoje Stokholme įkūrė Lietuviųšvedų draugiją. 1918 metais Vilniuje kūrė Lietuvos kariuomenę, buvo įtrauktas į miesto tarybą. Pirmaisiais Nepriklausomos valstybės metais Kaune dirbo advokatu, 1924 metais išrinktas Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininku. Jo rūpesčiu įsteigta M. K. Čiurlionio galerija, Kauno meno mokykla, Operos teatras. 1922 metais kaip Krikščionių demokratų ūkininkų sąjungos atstovas vėl buvo išrinktas į Pirmąjį Seimą, vadovavo Užsienio reikalų komisijai. Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, S. Šilingas su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 metų perversme ir po jo paskirtas teisingumo ministru. Įsteigė Vilniui vaduoti sąjungą, Lietuvai pagražinti draugiją. S. Šilingas laikomas iškiliausiu tautos idealų puoselėtoju ir neoficialiu Prezidento A. Smetonos tautininkų ideologijos kūrėju, parengė šios valdančios partijos įstatus. Nuo 1928-ųjų dešimtmetį būdamas Valstybės Tarybos pirmininku ir antros kadencijos teisingumo ministru jis parengė Teismų santvarkos, Spaudos įstatymus, 1938 metais Lietuvos Konstituciją. Lapkričio 25 dieną Šakių rajone, Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, už S. Šilingą buvo aukojamos šv. Mišios, vėliau vyko jo pagerbimas Ilguvos kapinėse, dalyvaujant Suvalkijos rinktinės šauliams, o vakare visi rinkosi Šakių viešojoje bibliotekoje. Renginiuose dalyvavo Stasio Šilingo dukros Rusnės sūnūs su žmonomis: Linas Stasys Kubilius iš Australijos ir Saulius Augustinas Kubilius iš Vatikano. Jie nusilenkė savo artimiesiems, palaidotiems Ilguvoje, ir pasakojo, kad iš devynių Šilingų dukrų šiuo metu yra dar gyvos dvi. Viena gyvena Kanadoje, kita Australijoje. Prasmingai renginyje nuskambėjo Mamų ir dukrų kvarteto atliekamos dainos ir Stasio Šilingo testamentas Lietuvai, kurį perskaitė Šakių dramos studijos vaikinai. Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas savo kalba nuvedė klausytojus į XIX amžiaus pabaigos įvykius Lietuvoje: Tauta turėjo atsigauti neturėdama nei sostinės, nei sienų. Jis visiems priminė S. Šilingo pastangas kurti valstybę, nes valstybė neatsirado 1918 m. vasario 16 d. Šakių apylinkės teismo teisėjas Artūras Rauktys atkreipė dėmesį į S. Šilingo 1933 metais parengtą Teismų santvarkos įstatymą, remiantis juo priimtas 1992 metų Teismų įstatymas: iki šiol yra išsaugota S. Šilingo sukurta keturių teismų pakopų sistema. Kultūros istorikas, knygelių ir straipsnių apie S. Šilingą autorius, asmeniškai pažinojęs dvi S. Šilingo dukteris, Albinas Vaičiūnas kalbėjo apie šeimą. Jis priminė susirinkusiems, kad dar ir šiandien yra žmonių, kurie mena S. Šilingą atplaukiantį garlaiviu į Misiūnus, vaikštantį po sodybą, einantį į Ilguvos bažnyčią. Atplaukiančios šeimos laukdavo arkliais kinkytas vežimaitis. Nemuno šlaitu pakildavo į viršų ir pro bažnytėlę pasukdavo į Misiūnus. S. Šilingas 1925 metais nusipirko Ilguvos dvaro Misiūnų palivarką. Pasirinkimą apsistoti Šakių krašto panemunėse, o ne kurioje nors kitoje Lietuvos vietovėje, matyt, lėmė paties S. Šilingo apsisprendimas. Jo žmona Emilija Bytautaitė, su kuria susituokė 1911 metais, dar gyvendamas Maskvoje, buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos, saugojo religines vertybes, buvo namų siela. Misiūnuose S. Šilingas vasarodavo su žmona Emilija ir devyniomis dukromis: Daiva, Danguole, Laima, Saulene, Raminta, Rusne, Audrone, Vingra, Galinda. Misiūnai buvo ne tik gausios S. ir E. Šilingų šeimos gyvenamoji ir poilsio vieta, bet ir kultūros židinys. Čia dažnai lankydavosi iškilūs Lietuvos inteligentai. S. Šilingas Misiūnuose turėjo įrengęs lietuvių menininkų galeriją, kurioje buvo sukaupęs apie šimtą įvairių dailininkų kūrinių. Čia lankydavosi gausus būrys draugų. S. Šilingas pamilo šį kraštą ir čia atgulė amžino poilsio. Tiesa, ši jo valia buvo įvykdyta tik po 37 metų po jo mirties. A. Vaičiūnas priminė tragišką šeimos likimą 1941 m. birželio 14 d. S. Šilingas, kaip buvęs Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas ir teisingumo ministras, buvo įtrauktas į pirmųjų tremtinių sąrašus. Jis kartu su žmona Emilija ir dukra Raminta buvo ištremtas į Sibirą (Altajaus krašte 1943 metais mirė žmona, 1944 metais duktė). Tremiant S. Šilingas buvo atskirtas nuo šeimos, daugiau nebepamatė nė vienos savo dukters nei žmonos. Pradžioje kalintas Kraslago lagerio Nižniaja Poimos skyriaus 7-ajame lagerio punkte, 1942 metais pervežtas į kalėjimą Mordovijoje. Lageryje jis sutiko nemažai žymių Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų: prezidentą A. Stulginskį, ministrus J. Tonkūną, J. Stanišauskį... 1942 m. sausio 2 d. Stasiui Šilingui lagerio valdžia inkriminavo antisovietinių organizacijų lageryje kūrimą, sukilimo ruošimą ir lietuvių sukilėlių komiteto kūrimą. 1942 m. balandžio 13 d. Ypatingasis pasitarimas jam skyrė aukščiausią bausmę sušaudymą. Tačiau dar 10 metų jis buvo laikomas lageryje (paskelbus mirties nuosprendį!), ir tik 1952-aisiais sulaukė kito sprendimo nuteistas 25 metams kalėjimo. Tada buvo perkeltas į uždarąjį Vladimiro kalėjimą. 1954 metų birželį byla buvo peržiūrėta ir leista sugrįžti į Lietuvą. Joje teišbuvo vos 22 dienas. Vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą, Žitomiro srities Dovbyšo psichiškai nesveikų senelių prieglaudą. Laiškuose savo vaikams rašė: Įsivaizduokite ligoninę besikankinantiems nepagydomiems, beprotnamį, karčemą ir visą tai persunkite veidmainyste, klasta, pavydu, burnojimu gausite tikrąjį vaizdą (...), dabar esu vienas kaip kamienas. Nei gimtosios žemės, nei lietuvio. Lietuvišką žodį tariu tik pats sau ir girdžiu tik savo tariamą. 1961 metais S. Šilingas sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kelmėje, pas žmonos seserį Feliciją Bytautaitę. 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77 metų, jis išėjo į amžinybę ir, kaip vaikaičiai sakė, slapčia buvo palaidotas Kelmės kapinėse. 1999 m. rugpjūčio 27 d., vykdant priešmirtinį jo norą, S. Šilingo ir jo artimųjų palaikai perlaidoti Ilguvos kapinėse. Daug pamąstymų apie senelį išsakė iš Italijos atvykęs S. Šilingo anūkas, Vatikano radijo redaktorius Saulius Augustinas Kubilius. Jo teigimu, valstybės kūrimas ir išlaikymas S. Šilingui visuomet buvo labai aiški kryptis siekiant užtikrinti visos tautos saugumą. Apgailestavo, kad Vandos Zaborskaitės monografijoje apie Maironį, išleistoje dar sovietų laikais, yra Meno kūrėjų draugijos nuotrauka. S. Šilingas buvo vienas iš šios draugijos steigėjų. Jis toje nuotraukoje sėdėjo dešinėje pusėje su Faustu Kirša, bet ten jo nėra nuotrauka tiesiog nupjauta. S. Kubilius susirinkusiems perskaitė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių laikraštyje Draugas prieš 30 metų išspausdintą tetos Laimos Šilingaitės-Vansauskienės straipsnį apie savo tėvą Stasį Šilingą. Laikraščio kopiją jis paliko bibliotekoje. Džiugina, kad visą savo viešnagės Lietuvoje laiką S. Kubilius ir L. Kubilius skyrė senelio S. Šilingo gyvenimo ir veiklos atminimui. Minėjime kalbėjo renginių ciklą visoje Lietuvoje iniciavęs Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas, žodį tarė Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. Visą vakarą ekrane sukosi vaizdai iš Stasio Šilingo archyvų. Iš nuotraukų į mus žvelgė atvirų akių, dėmesingo žvilgsnio gimnazistas, studentas, politikas, kultūros ir visuomenės veikėjas, valstybininkas, mylintis vyras ir devynių dukrelių tėvas, Sibiro tremties ir lagerių išvargintas žmogus, bet nepalaužtas dvasios ir minties galiūnas Stasys Šilingas. Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |