Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Svečiuose pas Vilniaus kupiškėnus

Leonora Zapereckienė

Jubiliatę dr. Aldoną Vasiliauskienę (dešinėje) sveikina Vilniaus Kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė Vido Naujiko nuotrauka

Pagerbdamas istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės 70-mečio jubiliejų, Vilniaus Kupiškėnų klubas pasikvietė ją į savo gruodžio mėnesio susibūrimą, kad padėkotų už daugelio metų triūsą, atverčiant vis naujus Kupiškio krašto, o ir visos Rytų Aukštaitijos istorijos puslapius. Į iškilmingą susitikimą atvyko ir naujasis Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Kaip introdukcija į renginį nuskambėjo pakili advento giesmė, kurią atliko kartu su meru atvykusi Kupiškio P. Matulionio progimnazijos muzikos mokytoja Daiva Palionienė.

Vilniaus Kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė trumpai apžvelgė dr. A. Vasiliauskienės veiklos barus ir tą kryptingą darbą, kurio dėka į šiandieną sugrįžo primiršti, o kai kurie ir nežinomi Aukštaitijos krašto ir Lietuvos kūrėjų ir gynėjų vardai. Jų visų gyvenimo ištakos nuvinguriuoja į širdžiai mielus Aukštaitijos kaimus ir bažnytkaimius.

„Senvagė“ – istorijos ir kultūros žurnalas

Bronius VERTELKA

Kalba skulptorius prof. Gediminas Karalius, centre – internetinės svetainės Bernardinai. lt vyr. redaktorius Donatas Puslys, kairėje – „Senvagės“ vyr. redaktore Liuda Jonušienė

Lapkričio 27-osios pavakarę į Dailės galeriją rinkosi menininkai, kultūros darbuotojai, atėjo didokas fotografų profesionalų būrelis. Tačiau neteko matyti vietos valdžios atstovų, nors čia vyko solidaus istorijos ir kultūros žurnalo „Senvagė“ antrojo metų numerio sutiktuvės.

Vyriausioji žurnalo redaktorė žurnalistė ir rašytoja Liuda Jonušienė pastebėjo, kad, be septynių mieste šiandien veikiančių kultūros įstaigų, reikalinga turėti ir Dailės muziejų, kuris galėtų sutalpinti prabėgusio šimtmečio skulptūros, tapybos ir tekstilės darbus. Daugėja menotyrininkų, rašančių apie profesionaliąją dailę, fotografiją. 2015-aisiais miesto kultūrą praturtino du svarbūs renginiai – Dailės dienos ir Fotografijos bienalė. Lapkritį Juozo Miltinio dramos teatras minėjo 75 metų jubiliejų. Tokia proga „Senvagėje“ spausdinama unikalaus dokumento – pirmosios premjeros ir teatro įsteigimo programėlės faksimilė. J. Miltinio pavardė čia paminėta tik vieną kartą – kaip spektaklio režisieriaus. Bendroje kolektyvo nuotraukoje nelabai jį atpažinsi. Leidinyje pateiktas kun. Ipolito Vercinskio rankraštinis darbas „Panevėžio parapijos statistinis aprašymas“, datuotas 1851 metais. „Senvagėje“ spausdinama daug nuotraukų, straipsnių įvairiomis temomis, todėl ji atrodo patraukliai. Joje – ne vien apie tai, kas vyko per prabėgusį pusmetį, yra ir senesnių dalykų. L. Jonušienė, didžiulėmis asmeninėmis pastangomis sugebėjusi atgaivinti beveik 24 metus tylėjusią „Senvagę“ (po pirmojo jos numerio), sakė, jog reikia ne vien paviešinti kultūrinius įvykius, bet ir įsigilinti, kodėl jie vyksta arba kodėl nevyksta. Galima suabejoti žurnalo pavadinimu, gali jis kam nors ir nepatikti, bet senoji Nevėžio upės vaga – ne stovintis vanduo, bet laiko sąnašos.

2015 metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė – dr. doc. Dalia Urbanavičienė

Lietuvos Vyriausybė 2015 metų Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją paskyrė dr. doc. Daliai Urbanavičienei už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą. 1992 metais Kultūros ministerijos įsteigta Valstybinė J. Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. 500 bazinių socialinių išmokų dydžio premija skiriama iki lapkričio 15 dienos, o įteikiama J. Basanavičiaus gimimo dienos proga Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui įteikta 2015-ųjų Kalbos premija

2015-ųjų Kalbos premijos laureatas Benjaminas Kondratas Ramutės Vaitkuvienės nuotrauka

Gruodžio 4-ąją Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame Kalbos vakare filologui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui ekspertui, kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui įteikta 2015-ųjų Kalbos premija. Laureatui premija skirta už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą.

Premiją įteikusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė sakė: „Kiekvienas laureatas – ypatingu intelektu spindinti asmenybė, skleidžianti gėrį ir kurianti kalbą. Prie kalbos kūrimo prisidėjo ir mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas. Dėkoju Jums, Benjaminai, už literatūrinės kraštotyros iniciatyvą – būkite tvirtas ir tegu Jūsų mokiniai taip myli Lietuvą kaip Jūs“. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė pabrėžė, kad teisė kalbėti gimtąja kalba – viena iš prigimtinių teisių. „Bet nepriklausomai valstybei, jos institucijoms šią teisę garantuoti yra pareiga. Manau, kad viena iš formų skatinti lietuvių kalbos kūrimą, jos puoselėjimą kaip administracinės, mokslo, sprendimų kalbos yra ir Kalbos premijos teikimas“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja. Dvyliktąjį kartą įteikta Kalbos premija, kilusi kaip spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo sumanymas, I. Degutienės teigimu, jau tapo prestižiniu apdovanojimu.