Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Motina Gailestingumo, melski už mus!

Popiežius Pranciškus pasitiko popiežių emeritą Benediktą XVI, atvykusį į Šventųjų durų atidarymą

Tikintieji pamaldžiai eina pro atidarytas Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje

Ukrainiečių katalikų „Gailestingumo vartų“ ikona

Kaip tik tokią invokaciją Lietuvos vyskupai prašė ir gavo Šventojo Sosto leidimą įterpti į Švč. Mergelės Marijos litaniją. Atrodo, tai pilnai atitinka ir popiežiaus Pranciškaus mokymo intencijas, kadangi jis Gailestingumo jubiliejaus šventimą pradėjo atidarydamas Šventąsias Šv. Petro bazilikos duris būtent Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmėje. Norėta pabrėžti, kad 1854 metų gruodžio 8 dieną palaimintojo popiežiaus Pijaus IX paskelbtos tikėjimo tiesos apie išankstinį Marijos atpirkimą – gimimą be prigimtinės nuodėmės – suvokimas yra neatskiriamas nuo Dieviškojo gailestingumo slėpinio priėmimo. Toks supratimas yra paskata Šventaisiais gailestingumo metais dar labiau sustiprinti katalikišką pamaldumo Švč. Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai, raišką tiek pastoracijoje, tiek teologiniuose tyrimuose bei visame Bažnyčios gyvenime.

Mindaugas Buika

Dievo meilės didingumas

Kaip tik pamaldumą Švč. Mergelei Marijai akcentavo Šventasis Tėvas ir Šventųjų metų atidarymo iškilmėje Romoje gruodžio 8 dieną Šv. Petro aikštėje aukotų šv. Mišių homilijoje, dalyvaujant dešimtims tūkstančių maldininkų, tarp kurių buvo ir žymių asmenybių, tokių, kaip Belgijos karalius Albertas II su karaliene Paola. Priverstinai dalyvavo ir tūkstančiai policininkų, nes, baiminantis galimų teroristinių išpuolių, buvo labai sustiprintas saugumas, nuodugniai tikrinant kiekvieną įeinantį į Šv. Petro aikštę, netgi vienuoles ir vaikus. Tai daugeliui sudrumstė iškilmingą nuotaiką. Pamaldose dalyvavo 88 metų popiežius emeritas Benediktas XVI, kuris, pasiremdamas lazdele ir prilaikomas pagalbininko, antrasis po popiežiaus Pranciškaus ėjo šv. Mišių pabaigoje pro ką tik atidarytas bronzines, reljefiniais paveikslais išpuoštas Šventąsias duris. Per jubiliejinius Gailestingumo metus, kurie tęsis iki 2016-ųjų lapkričio 20 dienos, Kristaus, Visatos Karaliaus, šventės, pro jas praeis iki 10 milijonų piligrimų, atvykusių į Romą iš viso pasaulio, atsiliepiančių į atidarymo metu Šventojo Tėvo perskaitytą 118 psalmės kvietimą: „Štai Viešpaties durys, pro jas teįeina teisieji“. Pirmą kartą Bažnyčios istorijoje nuo 1300 metų, kai pradėti periodiškai švęsti jubiliejai, gruodžio 13 dieną Šventosios durys buvo iškilmingai atidarytos visų pasaulio vyskupijų katedrose bei kitose didžiosiose šventovėse, todėl tose piligrimystėse, patiriant Dieviškojo gailestingumo malonę, praktiškai galės dalyvauti šimtai milijonų katalikų.

Popiežius Pranciškus, švęsdamas Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, pirmiausia nurodė, kad jam atidaryti Šventąsias gailestingumo duris ypač džiugu girdint to šventadienio liturginį skaitinį apie Dievo malonę, suteiktą Marijai, kuri tapo Išganytojo gimdytoja (plg Lk 1, 28).

„Malonės pilnatvė geba ne tik perkeisti žmogišką širdį, bet ir įgalina ją nuveikti kažką tokio didingo, kas tampa visos žmonijos istorijos pakeitimu“, – sakė Šventasis Tėvas pamaldų homilijoje. Kaip tik toks Dievo meilės didingumas atsiskleidžia Nekaltojo Prasidėjimo slėpinyje, nes šiuo atveju Marija yra apsaugoma nuo prigimtinės nuodėmės, kurią atsineša kiekvienas žmogus, ateinantis į šį pasaulį. Taigi, nuodėmės istorija, prasidėjusi pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos nusidėjimu, baigiasi kartu su išganomosios Dievo meilės planu. Tęsdamas šį apmąstymą popiežius Pranciškus aiškino, kad Pradžios knygos pasakojimas apie pirmųjų tėvų sugundymą, atspindi kasdienę žmogaus patirtį kiekviename asmeniniame gyvenime, nes esame nuolat viliojami nepaklusnumui, kuris reiškia bandymą gyventi neatsižvelgiant į Dievo valią. Nesantaika su Aukščiausiuoju gali taip paaštrėti, kad žmogaus gyvenimas tiesiog yra supriešinamas su Dievo planu, su atitinkamomis fatališkomis pasekmėmis. „Tačiau nuodėmės istorija gali būti suprasta tik Dievo meilės ir atleidimo (gailestingumo) šviesoje, – tvirtino Šventasis Tėvas. – Jeigu nuodėmė būtų vienintelis reikšmingas dalykas, mes, žmonės, būtume labiausiai beviltiški iš visų kūrinių. Bet Kristaus meilės pažadas viską pajungia Tėvo gailestingumui“. Ir Apreiškimo žodis apie Švč. Mergelės Marijos apgaubimą Dievo malone, kad ji būtų verta tapti Kristaus Motina, nepalieka jokių abejonių: Nekaltai Pradėtoji mūsų akyse yra ypatinga to pažado ir jo išsipildymo liudytoja.

Marija – sesuo kentėjimuose

Pratęsdamas šį Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo kontempliavimą Dieviškosios meilės ir gailestingumo sampratoje, po pamaldų, prieš kalbėdamas šventadienio vidurdienio „Viešpaties angelas“ maldą, popiežius Pranciškus sakė, kad Marija yra mūsų sesuo kentėjimuose, bet ne blogyje ir nuodėmėje. Tai, kad jos atžvilgiu blogis buvo nugalėtas dar prieš prasismelkimą, kadangi Dievas apdovanojo tokia malone, rodo, kad su Nekaltuoju Prasidėjimu be nuodėmės Marija tapo pirmąja Dievo gailestingumo išgelbėta, pirmasis vaisius to išganymo, kurį Dievas nori suteikti Kristuje kiekvienam žmogui. Taigi, anot Šventojo Tėvo, Nekaltai Pradėtoji Mergelė tapo nuodėmę nugalinčio Dieviškojo gailestingumo ikona. Ir dabar, pradėdami Gailestingumo jubiliejų, mes turime žvelgti į šią ikoną su pasitikinčia meile ir ją apmąstyti visame jos spindesyje, sekdami Dievo Motinos tikėjimu. „Nekaltame Marijos Prasidėjime mes kviečiami pripažinti sušvitusią naujojo pasaulio, pakeisto Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios išganomuoju veikimu, aušrą, atsinaujinusios kūrinijos Aušrą, kurią atnešė Dieviškasis gailestingumas“, – sakė popiežius Pranciškus. Ir tokiu būdu Švč. Mergelė Marija, kuri niekad nebuvo nuodėmės suteršta ir visada buvo kupina meilės malonės, tapo naujosios žmonijos Motina, atkurtojo pasaulio Motina. Taigi Nekaltojo Prasidėjimo pripažinimas ir šventimas skatina du svarbius dalykus: priimti Dievą visoje pilnatvėje per Jo gailestingumo malonės sklaidą mūsų gyvenime; ir patiems tapti gailestingumo kultūros architektais tikrai evangelinėje gyvenimo kelionėje. Dieviškojo gailestingumo šventimas tikrai bus prasmingas, jeigu pasiryšime įveikti savąjį egoizmą, godumą, savanaudiškumą, abejingumą, skirdami gyvenimą brolių ir seserų labui, kad jie būtų laimingesni, turėtų viltį, nušluostydami jų ašaras ir suteikdami nors šiek tiek daugiau džiaugsmo.

„Sekdami Marija, mes esame pašaukti tapti Kristaus gerumo nešėjais ir Jo meilės liudytojais, žvelgdami pirmiausia į mažuosius bei paniekintuosius, kurie yra privilegijuoti Jėzaus akyse“, – aiškino Šventasis Tėvas, primindamas, kad Viešpats apie tai pats kalbėjo, nurodydamas nuopelnų vertinimus laikų pabaigoje. „Juk aš buvau išalkęs ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau keleivis ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36). Pagaliau ir visą Evangeliją galima apibūdinti vienu žodžiu „gailestingumas“, nes tai yra aiškiausias Kristaus mokymo, veikimo ir pačios Jo egzistencijos bruožas. Juk mes jį atpažįstame, kai jis eina pasitikti visų, kai Jis išgydo ligonius, sėda prie stalo su nusidėjėliais, ir ypač, kada prikaltas ant kryžiaus atleidžia tai padariusiems budeliams. Ir reikia leistis, kad mes visi būtume apglėbti šio Dieviškojo gailestingumo, Viešpaties, kuris mūsų laukia ir pasirengęs atleisti. Nekaltojo Prasidėjimo šventimu kaip tik mums ir perduodama tokia ypatinga žinia, kuri primena, kad visas mūsų gyvenimas yra dovana, ir jo sėkmė priklauso nuo gailestingosios Dievo meilės. „Tegul Švč. Mergelė Marija, pirmasis atpirkimo vaisius ir sektinas pavyzdys, šventai ir nekaltai Viešpaties pamilta sužadėtinė, padeda mums vis iš naujo atrasti daugiau gailestingumo, kaip išskirtinės krikščionybės žymės, – linkėjo popiežius Pranciškus. – Per Nekaltai Pradėtosios Mergelės užtarimą tegul gailestingumas užvaldo mūsų širdis ir perkeičia visą mūsų gyvenimą“.

Švelnumo kupina širdis

Savo mokymą apie pamaldumo Dievo Motinai, kurią Šventasis Tėvas įvardijo kaip Gailestingumo Motiną, ryšį su Dieviškuoju gailestingumu jis pratęsė tą pačią dieną apsilankęs Romos senamiestyje esančioje Ispanijos aikštėje, kur stovi įspūdingas Švč. Mergelei Marijai, Nekaltai Pradėtajai, skirtas monumentas. Pagal jau daugelį dešimtmečių popiežių, kaip Romos vyskupų, išlaikytą tradiciją gruodžio 8-osios popietę su palyda atvažiavęs į aikštę ir pasveikintas gausiai susirinkusių romiečių Šventasis Tėvas padėjo gėlių prie centre stovinčios kolonos, sukalbėdamas paties tai progai sukurtą maldą. Jis sakė, kad nori atiduoti pagarbą Dievo Motinai šeimų, turinčių džiaugsmų ir rūpesčių, vaikų ir jaunų žmonių, nešančių gyvenimo naštą, senelių, sukaupusių patirtį ir visų kenčiančių vardu. Kaip Romos vyskupas jis pats norėjo pagerbti Švč. Mergelę Mariją ir prašyti jos užtarimo bei globos visų savosios diecezijos tikinčiųjų ir atvykėlių į Romą iš tolimų kraštų ieškoti darbo ir ramybės vardu. „Po Tavo priedanga yra vietos visiems, nes tu esi visų Gailestingumo Motina, – maldoje kalbėjo popiežius Pranciškus. – Tavo širdis yra kupina švelnumo visiems savo vaikams“. Tas Marijos švelnumas yra iš esmės Dievo švelnumas, kadangi joje įsikūnijęs vienatinis Jo Sūnus, tapęs mūsų broliu Jėzumi ir kiekvieno žmogaus Išganytoju. Šventasis Tėvas sakė, kad, žvelgdami į mūsų Nekalčiausiąją Motiną, mes matome Dieviškojo gailestingumo pergalę prieš nuodėmę, jos ištakas ir visas pasekmes. Taip realiai mumyse įsižiebia geresnio gyvenimo, laisvo nuo vergijos, pykčio ir baimės, viltis.

Šiandien šioje aikštėje, Romos širdyje, mes, pradėdami Gailestingą jubiliejų, girdime motinišką Švč. Mergelės Marijos balsą, kviečiantį žengti link Durų, kurios reprezentuoja patį Kristų. Nekaltai Pradėtoji taria visiems: „Ateikite, ateikite arčiau, ištikimieji, įženkite ir priimkite gailestingumo dovaną, nebijokite ir nesigėdykite. Tėvas laukia jūsų ištiestomis rankomis, Jis atleis ir priims į savo namus. Ateikite visi, ieškantys ramybės ir džiaugsmo“. Baigdamas improvizuotą maldą popiežius Pranciškus dėkojo Nekalčiausiajai Motinai, kad ji nepalieka keliauti mūsų vienų tuo susitaikymo keliu, kad ji visuomet mus veda, būna šalia ir pagelbsti kiekviename iškylančiame sunkume. „Tegul Dievas laimina tave dabar ir per amžius. Amen“. Po šios maldos buvo sugiedota Švč. Mergelės Marijos litanija ir Šventasis Tėvas visiems susirinkusiems, tarp kurių buvo žymūs hierarchai ir Romos savivaldybės vadovai, suteikė savo apaštalinį palaiminimą. Po šių apeigų popiežius Pranciškus nuvažiavo pasimelsti ir į Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką, seniausią Romos šventovę, kurios Šventąsias Gailestingumo jubiliejaus metų duris jis iškilmingai atvers 2016 metų sausio 1-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje minima dar viena Marijos, kaip Kristaus gimdytojos, šventė ir kartu minima Pasaulinė taikos diena.

Sūnaus atleidimo liudytoja

Galima atkreipti dėmesį į dar vieną ryškų Marijos Gailestingumo jubiliejaus pradžios Romoje bruožą. Gruodžio 8 dieną Šv. Petro aikštėje Šventojo Tėvo aukotose šv. Mišiose prie altoriaus buvo išstatytas ukrainiečių Rytų katalikų stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu Jėzumi paveikslas. Ši ikona, tradiciškai vadinama „Gailestingumo vartais“, buvo Šventojo Tėvo prašymu šiai progai specialiai atgabenta iš nuolatinės jos buvimo vietos ukrainiečių Rytų katalikų Kristaus Atsimainymo šventovės Jaroslavo mieste, Lenkijoje. Paveikslas nutapytas pirmoje XVII amžiaus pusėje ir pavadintas pagal bizantiškos liturgijos Gavėnios maldavimą: „O, Dievo Motina, atverk man Gailestingumo vartus“. Popiežius Pijus VI stebuklingu jį pripažino 1779 metais, o šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu 1996-aisiais jis buvo karūnuotas. Šventųjų Gailestingumo metų proga paskelbtame apaštaliniame laiške ukrainiečių Rytų Katalikų Bažnyčios vadovas didysis Kijevo ir Halico arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas kaip tik pakvietė savo kenčiančios šalies tikinčiuosius piligriminėse kelionėse aplankyti Jaroslavo šventovę ir melsti taikos malonės prie „Gailestingumo vartų“ ikonos. Verta prisiminti, kad visame Rytų Europos regione plačiai žinomos Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos šventovės paveikslas irgi žinomas Gailestingumo Motinos vardu ir taps tarptautinių piligrimystės centru šiais šventaisiais metais. Balandžio 11 dieną popiežiaus Pranciškaus paskelbtoje bulėje „Misericordiae Vultus“, kurioje pranešama apie dabar pradėtą švęsti Gailestingumo jubiliejų, iškeliama pamaldumo Švč. Mergelei Marijai svarba. Linkima, kad „jos meilus žvilgsnis lydėtų mus visus per šiuos šventuosius metus, kad iš jo atrastume Dievo švelnumo džiaugsmą“.

Įvardijęs Jėzaus gimimą kaip gailestingumo tapimą kūnu, Šventasis Tėvas sako, kad Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo Motina ir pati įžengė į šią Dieviškojo gailestingumo šventovę, nes artimai dalyvavo Jo meilės slėpinyje, kartu tapdama ir sandoros tarp Dievo ir žmonių skrynia. Jis akcentuoja, kad evangelinė Marijos šlovinimo giesmė prie Elzbietos namų slenksčio yra skirta pirmiausia Dievo gailestingumui ir kad į jos pranašiškus žodžius, jog „Visagalis yra maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo klauso“ (Lk 1, 50), esame įterpiami mes visi žmonijos istorijoje. Popiežius Pranciškus tikisi, jog tai, bus paguodos ir stiprybės šaltinis tiems, kurie žengs per Šventųjų durų slenkstį, kad patirtų Dieviškąjį gailestingumą. Tame dokumente rašoma, kad ir būdama Sūnaus kryžiaus papėdėje, Marija liudija Jėzaus ištartus aukščiausio atleidimo žodžius tiems, kurie Jos Sūnų nukryžiavo, taip patvirtindama, kokį lygį gali pasiekti Dievo gailestingumas. Marija liudija, kad Dievo Sūnaus gailestingumas nežino ribų ir pasiekia visus be jokios išimties. „Tad kreipkimės į ją senos ir visada naujos maldos „Salve Regina“ žodžiais, kad ji niekada nenukreiptų nuo mūsų savo gailestingų akių ir padarytų mus vertus kontempliuoti Gailestingumo veidą, savo Sūnaus Jėzaus veidą“, – kviečia Šventasis Tėvas bulėje, skelbiančioje Gailestingumo jubiliejaus sumanymą.

© 2015 „XXI amžius“