Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Svečiuose pas Vilniaus kupiškėnus

Leonora Zapereckienė

Jubiliatę dr. Aldoną Vasiliauskienę (dešinėje) sveikina Vilniaus Kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė Vido Naujiko nuotrauka

Vilniaus Kupiškėnų klubo renginys pradedamas kupiškėnų himnu. Dešinėje – Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, šalia jo – Kupiškio P. Matulionio progimnazijos muzikos mokytoja Daiva Palionienė

Pagerbdamas istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės 70-mečio jubiliejų, Vilniaus Kupiškėnų klubas pasikvietė ją į savo gruodžio mėnesio susibūrimą, kad padėkotų už daugelio metų triūsą, atverčiant vis naujus Kupiškio krašto, o ir visos Rytų Aukštaitijos istorijos puslapius. Į iškilmingą susitikimą atvyko ir naujasis Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Kaip introdukcija į renginį nuskambėjo pakili advento giesmė, kurią atliko kartu su meru atvykusi Kupiškio P. Matulionio progimnazijos muzikos mokytoja Daiva Palionienė.

Vilniaus Kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė trumpai apžvelgė dr. A. Vasiliauskienės veiklos barus ir tą kryptingą darbą, kurio dėka į šiandieną sugrįžo primiršti, o kai kurie ir nežinomi Aukštaitijos krašto ir Lietuvos kūrėjų ir gynėjų vardai. Jų visų gyvenimo ištakos nuvinguriuoja į širdžiai mielus Aukštaitijos kaimus ir bažnytkaimius.

Gausiai dalyvių auditorijai dr. A. Vasiliauskienė jai būdingu paprastu betarpišku bendravimo stiliumi vaizdžiai papasakojo kai kuriuos epizodus iš savo biografijos, kuri praktiškai prasidėjo Kupiškio rajono bažnytkaimyje Skapiškyje. Kadangi dauguma renginyje dalyvavusių Kupiškio kraštiečių jau žilagalviai senjorai, dr. A. Vasiliauskienės pasakojimas apie neramų pokario gyvenimą Lietuvoje jiems gerai žinomas iš pažįstamų, giminaičių, o gal ir iš jų pačių patirties. Iš tremties grįžusį tėvelį Vladą Pajedą pirmąsyk pamatė baigdama 11 metus. O iki jo grįžimo teko glaustis pas motinos tetą Viktoriją Žiogūnaitę, dirbusią Skapiškio klebonijoje. Gyvenimas nebuvo lengvas, bet mažoji Aldutė augo dėmesingoje ir rūpestingoje kanauninko Nikodemo Kasperiūno globoje. Tuos vaikystės metus solenizantė apibūdina kaip šviesius ir laimingus. Po to sekė mokslai, darbas Vilniaus universitete. Ten ji 1990 metais apsigynė disertaciją apie Antrojo Lietuvos Statuto nuorašus ir tapo istorijos mokslų daktare. Linksma gyvenimo išdaiga: jos, tvirtos katalikiškos pasaulėžiūros istorikės, disertacijos vadovas buvo garsus to meto ateistinės ir sovietinės ideologijos autoritetas prof. Stanislovas Lazutka... Nuo pat Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo mokslininkė su visu jai būdingu veržlumu, darbštumu, atkaklumu ir atsakingumu už kiekvieną pateikiamą faktą, datą ar net epizodinį įvykį, pasineria į Lietuvos katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio tyrinėjimus. Straipsnį seka straipsnis, knygą – knyga. Prel. dr. Juozas Prunskis, prof. mons. Jonas Juodelis, mons. Klemensas Gutauskas, mons. Petras Baltuška, prof. Justinas Pikūnas, prof. Adolfas ir Jadvyga Damušiai, prof. Bronius ir Pranė Dunduliai – tik keli iškilūs intelektualai, kurių gyvenimą ir veiklą knygose bei moksliniuose straipsniuose aprašė dr. A. Vasiliauskienė, o arkivyskupui Mečislovui Reiniui buvo skirta net 20 metų, su ypatinga meile ir pagarba parašyta stambi knyga, kuri, deja, dar rankraštyje. Jo gyvenimo keliais nukeliauta pėsčiomis, autobusais, traukiniais, lėktuvais ne vienas šimtas kilometrų. Istorikė A. Vasiliauskienė ypač didžiuojasi tuo, kad jai pavyko gauti leidimą susipažinti su liūdnai pagarsėjusio Vladimiro prie Kliazmos kalėjimo archyve esančio kalinio Mečislovo Reinio byla. Vladimiro kalėjime M. Reinys praleido paskutinius gyvenimo metus – čia ir mirė. Kadangi kaliniai buvo laidojami, tiksliau sakant, užkasami nežinomoje senųjų Vladimiro miesto kapinių vietoje nakties metu, tikslios arkivyskupo kapavietės nustatyti neįmanoma. Kaip brangų atminimą apie Dievo tarną ir kankinį dr. A. Vasiliauskienė į Lietuvą parvežė Vladimiro kapinių žemės. Kapsulė su žeme įmūryta mokslininkės sodyboje Skapiškyje pastatyto arkivyskupui M. Reiniui skirto Rūpintojėlio fundamente. Dar dvi kapsulės įmūrytos žymiai anksčiau: viena Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje, o kita – Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje esančiame simboliniame M. Reinio kape.

Dar viena neišsemiama dr. A. Vasiliauskienės mokslinių tyrimų tema – ukrainiečių unitų (Graikų apeigų katalikų) bažnyčios, o ypač Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino, sąsajos su LDK ir mūsų laikais. Jos indėlis į šį darbą įvertintas aukščiausiais Ukrainos valstybiniais apdovanojimais ir įvairių akademinių, religinių bei visuomeninių organizacijų padėkomis tiek Lietuvoje, tiek ir Ukrainoje. Dabartiniai įvykiai Ukrainoje skatina artimiau bendradarbiauti ir geriau pažinti šalį, su kuria kažkada gyvenome bendroje valstybėje, o vėlesniais laikais dėl politinių virsmų tai nutoldavome, tai priartėdavome vieni prie kitų. Daktarė paakino smalsius klausytojus aplankyti ką tik 500 metų jubiliejų paminėjusią Vilniaus  Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčią (tai – vienintelė Lietuvoje bažnyčia, kurioje liturginės apeigos pastoviai atliekamos ukrainiečių kalba), susipažinti su vienuoliais bazilijonais. Mokslininkė kupiškėnams pažadėjo pravesti ekskursiją. Ši bažnyčia, įeinanti į bazilijonų vienuolyno ansamblį, yra ne tik mūsų istorijos liudytoja, bet ir unikalus architektūros paminklas.

Gaila, kad ir netrumpame pasakojime dr. A. Vasiliauskienė galėjo klausytojų auditorijai apžvelgti tik labai trumpą savo vaisingų darbų sąrašą. Tie, kurie seka spaudą, tikrai dažnai randa dr. A. Vasiliauskienės pavardę po įvairių publikacijų tekstais. Juose apstu pagavios informacijos, skatinančios smalsumą ir dėmesingumą mūsų istoriniam paveldui.

Kaip minėta, renginyje dalyvavo Kupiškio meras Dainius Bardauskas. Jo šiltus, jubiliatei adresuotus žodžius dar labiau sušildė Daivos Palionienės atliekamos dainos. Gerbiamas meras savo mieliems kraštiečiams papasakojo apie save, apie darbą ir, aišku, apie iniciatyvas, kurių žada imtis, siekiant pagerinti miestelėnų buitį, skatinant verslumą ar kuriant visuomenės traukos objektus. Jis nevengė paminėti sunkumų, dažniausiai finansinių, kurie kliudo įgyvendinti projektus, pajėgius duoti apčiuopiamą postūmį Kupiškio vystymosi įsibėgėjimui. Klausytojai pateikė merui daug smalsių klausimų ir išgirdo išsamius, argumentuotus atsakymus.

Svečiams – dr. A. Vasiliauskienei, Kupiškio rajono merui D. Bardauskui, muzikos mokytojai D. Palionienei – Vilniaus Kupiškėnų klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė klubo narių vardu įteikė gėlių puokštes ir knygas apie Kupiškio kraštą.

Dalyvavusieji šiame renginyje galėjo susipažinti su Kupiškio bibliotekos vyr. bibliotekininkės Jolitos Pipynienės parengta dr. A. Vasiliauskienės 70-mečiui skirta fotoparoda.

Renginys baigėsi daina ir vaišėmis, kurias „sunešė“ dalyvavusieji renginyje, svečiai ir šeimininkai ir, aišku, pasižadėjimu, dar ne kartą susitikti.

© 2015 „XXI amžius“