Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Ora et labora
Proza
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Nykstanti Lietuva

Dėl tautos nykimo ne tik emigracija kalta

Jonas Kačerauskas

Ne vieno vyresnio amžiaus žmogaus vaizduotėje vis išnyra 1918–1940 metų Lietuva. Būdavo, eini dulkėtais keliais, vieškeliais. Visur sodybos, namai, paskendę soduose, pulkai vaikų. Kai kur kryžiai, rūpintojėliai, sodybos kampe – gandro lizdas. Laukuose paskui plūgą, tempiamą arklio, žingsniuoja artojas, palaukėse – piemenėliai su galvijais.

Šventi šventadieniai, kai laukų, pakelių takeliais eina, keliais, vieškeliais arkliais kinkytais vežimais keliauja žmonės. Visur tylu, ramu, niekas nedirba. Kaimai, miesteliai su iškiliais bažnyčios bokštais. Tautos švenčių metu miestuose po pamaldų žygiuoja gausios kolonos vyrų, merginų su organizacijų vėliavomis, mitinguoja. Skamba dainos, veržiasi žmonių ryžtas kurti gražią vieningą Lietuvą. Tokia, Lietuva, buvai prieš 76 metus.

Šiandieną keliais, plačiais plentais skrieja modernūs automobiliai. Aplinkui – tie patys laukai, vieškeliai – tik be sodybų, be žmonių. Nyksta kaimai, miesteliai su vis daugiau tuštėjančių namų ir ne nuo karo, maro ar bado.

Lietuva, juk tu kadaise, kaip ąžuolas, tvirtai įaugęs tėvų žemėje, stovėjai nuo Baltijos iki Juodosios jūros audringų rytų ir vakarų vėjų pagairėj, saugodama Europą nuo vandalų antplūdžio. Šiandieną Tu mažytė, nykstanti. Kodėl Tavo vaikai, palikę gimtuosius namus, sodybas, tėvų, senelių, prosenelių kapus, išeina ieškoti laimės kitur?

Lietuva tarp kitų Europos valstybių

Kaip kito gyventojų skaičius per pastaruosius 24-erius metus? Tyrimui (1 lentelė) parinktos teritorijos dydžiu ar gyventojų skaičiumi panašios į Lietuvą valstybės. Labiausiai gyventojų skaičius beveik visose padidėjo 1990–2014 metais: Norvegijoje 20,2, Šveicarijoje – 15,1, Švedijoje – 12,2, Belgijoje – 12,3, Danijoje – 9,3 Olandijoje – 9,2 procentų. Daugiausiai sumažėjo žmonių Latvijoje 25,3, Lietuvoje – 20,3, Estijoje – 15,8 procentų. Stebėtina, kad kone dvigubai mažesnėse teritorijose už Lietuvą – Olandijoje 1990 metais buvo 15,42 mln. gyventojų, per 24 metus padidėjo 1,41 mln., Belgijoje buvo 9,97 mln. gyventojų, 2014 metais jau 11,20 mln., padaugėjo 1,23 mln. Teritorijos plotas tik 30,51 tūkst. km2. Panaši padėtis ir Danijoje: teritorija – 44,18 tūkst. km2, 1990 metais joje gyveno 5,15 mln., 2014 metais – jau 5,83 mln., padaugėjo 0,48 mln.

1 lentelė. Gyventojų kaita kai kuriose Europos valstybėse

Jei 1939 metus palyginsime su 2014-aisiais, gyventojų skaičius per 75 metus padidėjo daugiausiai Olandijoje – 94,8 proc., Šveicarijoje – 86,1 proc., Norvegijoje – 76,2 proc., Švedijoje – 53,5 proc., Suomijoje – 43 proc., Danijoje – 48,5 proc., Lietuvoje 3,3 proc. sumažėjo. 1939–1990 metais Lietuvos ir kitų Pabaltijo respublikų, ypač lietuvių, latvių ir estų, gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis visiems aiški – tai buvo brutalios okupacijos pasekmės.

Bet kodėl mes, atgavę nepriklausomybę, sparčiai nykstame? Per 25 metus netekome penktadalio gyventojų. Kodėl Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis minusinis? Mažiau gimsta negu miršta. Aišku, labiausiai nykstame dėl emigracijos. Bet kodėl per 25 metus nesugebėjome savo jėgomis ar pritraukiant investicijas išspręsti šias problemas – aprūpinti visus gyventojus darbu, sudaryti normalų pragyvenimo lygį, kad žmonės taip lengvai ir neatsakingai nepaliktų nepriklausomybę atkūrusios valstybės. Juk lietuviai amžiais buvo darbštūs, kūrybingi, veržlūs žmonės.

1918–1940 metų Lietuva

1918 metais Lietuva pasiskelbusi nepriklausomybę, dar turėjo apginti ją. 1918–1920 metais vyko kovos su Raudonąja armija, bermontininkais, lenkais, kraštas entuziastingai vadavosi iš šimtmečius alinusio jungo, kūrėsi kariuomenė, gaivališkai kaimuose, miesteliuose kūrėsi lietuviška valdžia, organizacijos, prekybos bendrovės, bankai; nors ir labai trūko mokytų žmonių, inteligentijos, vyko spartus kūrimas kultūros, švietimo srityse. Kaune vyko įvairios konferencijos: 1924 m. liepos 4–7 d. – Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ kongresas Šiauliuose, o rugpjūčio 23–25 d. – Dainų šventė Kaune (Žemės ūkio parodos metu). Dalyvavo 80 chorų ir 3000 choristų. 1925 metais surengta pramonės gaminių paroda Kaune. Vyko sparti žemės reforma, statybos. Buvo statomos mokyklos, ligoninės. Jau 1926 metais Lietuva prašneko pasauliui iš pastatytos vienos galingiausių pasaulyje Kauno radijo stoties. 1933 metų liepą pasaulį nustebino atsikūrusios mažos valstybės lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlanto vandenyną, Antano Gustaičio sukonstruoti ir Lietuvoje gaminami kariniai lėktuvai. Didelį įspūdį padarė 1934 metų eucharistinis kongresas Kaune, kuriame dalyvavo per 80 tūkst. žmonių, o eisena buvo du kartus ilgesnė už Kauno miestą. Buvo nešama 2600 plakatų, 250 įvairių organizacijų vėliavų. Eisenoje dalyvavo 12 tūkst. vaikų kolona.

Dabartis

1990 metais mes, lietuviai, entuziastingai, netgi dainuodami išsiveržėme į Nepriklausomybę, daugelis ryžtingai nusiteikę ėmėsi savo atgautoje žemėje vienkiemiuose statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, ruošdamiesi ūkininkauti. Deja, šiandien kitokios sąlygos, kitokie ir žmonės.

Sovietai, 1940 metais užėmę Lietuvą, rado sveiką, blaivią, kuriančią ateitį visuomenę. 1930–1939 metais alkoholinių gėrimų (gryno alkoholio) vienam gyventojui per metus teko 0,9–1,05 litro. Buvo einama prie to, kad kiekvienas lietuvis, gyvenantis ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje, taptų abstinentu.

Sovietai, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, sparčiai išplėtė alkoholinių gėrimų gamybą. 1955 metais atšaukė abortų draudimą – prasidėjo valdžios skatinamas „savanoriškas“ tautos naikinimas. Greta buldozerinio ateizmo vyko alkoholinių gėrimų reklama, buvo organizuojamos įvairios išgertuvės, paleistuvystės, skatinami abortai – visa tai naikino tautos dvasią ir kūną. Lietuvių tauta, amžiais būdavo vaišinga, po keliasdešimties metų tarp Sovietų Sąjungos respublikų tapo alkoholio suvartojimo lydere. 1984 metais Lietuvos Respublikos gyventojai išgėrė po 11 litrų gryno (100o) alkoholio. Bendras išgerto alkoholio vidurkis vienam TSRS gyventojui tais metais buvo 8 litrai. Plintant alkoholio suvartojimui, gausėjo nesveikų vaikų, nelaimingų atsitikimų, iširusių šeimų, našlaičių, mirčių skaičius. Mažėjo natūralus gyventojų prieaugis.

1980–1981 metais Lietuvoje prasidėjęs antialkoholinis pogrindžio judėjimas, ypač 1985 metų TSKP CK gegužės 7 d. nutarimas „Dėl priemonių girtavimui ir alkoholizmui įveikti“ padarė teigiamos įtakos alkoholio vartojimo sumažėjimui. Prasidėjus lietuvių tautos atgimimui ir 1989 metais susikūrus vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiui, prasidėjo masinis antialkoholinis judėjimas. Krito ir alkoholio suvartojimas. Pavyzdžiui, vienam gyventojui teko: 1989 metais – 6,6, 1990 metais – 5,3 litrų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 metais alkoholio suvartojimas sumažėjo iki 3 litrų. Blaivininkai tuo džiaugėsi ir tikėjo, kad Lietuva taps blaivia šalimi, nes atsikūrusiai valstybei reikalingas tik sveikas, blaivus protas. Deja, išsirinkę naują valdžią, pasukome atgal – alkoholizmo keliu. Alkoholio suvartojimas ėmė sparčiai didėti: 1994 metais jo suvartota po 7, 2000 metais – jau po 9,9 litro ir t.t. Didėjo ir atsitiktinių mirčių.

2 lentelė. Atsitiktinės mirtys

Tai – ryškus sugrįžimo į alkoholizmo liūną rezultatas. 1994 metais ne tik daugiau išgerta alkoholio negu 1992-aisiais – 1994 metais nusižudė 387 žmonėmis daugiau negu 1992-aisiais, nužudyta 98 daugiau, nuskendo 276 daugiau, žuvo gaisruose 111 daugiau, nusinuodijo alkoholiu 433 daugiau, nuo venerinių ligų mirė 3322 žmonėmis daugiau negu 1992 metais.

Per 1990–2013 metus atsitiktinėmis mirtimis mirė 122 752 žmonės (Lietuvos statistikos metraščio (LSM) duomenys). Iš jų apie 60 proc. mirčių priežastis buvo alkoholis. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų tai kelis kartus daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Per minėtą laikotarpį nusižudė 32 078, nusinuodijo alkoholiu 10 155, nuskendo 9843, žuvo autoįvykiuose 17 569 žmonės. Apytiksliai dėl svaigalų (alkoholio, narkotikų, rūkalų) vartojimo Lietuva per 24 metus neteko apie 270 tūkst. žmonių. Kasmet per du tūkstančius gimsta nesveikų vaikų. Dalis jų paveikti alkoholio sindromo.

Visiems žinoma, kad alkoholis yra svarbiausias žmogaus asmenybės žlugdytojas. Jis slopina žmogaus iniciatyvą, ryžtą veikti, dirbti, kurti. Žmonija žinojo jau prieš keletą tūkstančių metų, kad alkoholis žalingas ne vien žmogui, bet ir genetiniam fondui. Apie alkoholio, rūkalų, narkotikų žalą šiandien žino visi – ne vien suaugę ir paaugliai, bet esą dėl nuotaikos pakėlimo, drąsos jį vartoja, manydami, kad nepakenks. Žino, kad alkoholis smegenyse išsilaiko 3–4 savaites (Gaigalienė B. Galima gyventi ilgiau, 1981, p. 17).

Romėnai kartais alkoholį naudodavo, kad galėtų lengviau užkariauti, o Rusijos carienė Jekaterina II, – kad geriau suvaldytų visuomenę. Manau, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas išprovokavo emigraciją.

Kita svarbi tautos naikinimo priežastis – abortai. Sovietų valdžios metais Lietuvoje kasmet būdavo atliekama po 42–45 tūkst. abortų. 1990–2013 metais abortų atlikta net 547 tūkst. Ką reiškia mažai valstybei dėl svaigalų ir abortų netekti 817 tūkst. žmonių? Mūsų kaimynė Lenkija – didelė valstybė, bet ji atsisakė abortų. Ten mažiau vartoja ir alkoholį, rūkalus, gyventojų prieaugis yra teigiamas. Lenkai moko branginti kiekvieną savo tautietį, kur jis bebūtų. Ir niekas jų dėl šios priežasties nevadina nacionalistais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir likvidavus kolūkius, kai kurias sovietines gamyklas, nebuvo tinkamai pasirūpinta naujų darbo vietų kūrimu. Turbūt nebuvo pasidomėta, kaip belgai, danai, olandai tvarkosi. Daug žmonių tapo bedarbiais, neteko pragyvenimo šaltinio. Daugeliui išsigelbėjimas nuo bedarbystės prasidėjo tada, kai Europos Sąjunga atvėrė duris. Atsirado trečias tautos naikinimo būdas – emigracija (išsivaikščiojimas). 1927–1939 metais iš Lietuvos emigravo 57,7 tūkst. žmonių. Daugiausia jų buvo 1927 metais – 18,09 tūkst. Mažiausiai – 1939 metais – 0,60 tūkst. 2001–2013 metais (per tokį patį trylikos metų laikotarpį) iš viso emigravo 412,80 tūkst. Daugiausia – 2010 metais – 83,2 tūkst. Mažiausiai – 2008 metais – 23,07 tūkst. (LSM duomenys).

Be jau minėtų, egzistuoja ir kitos visiems žinomos žmonių, tautos nykimo priežastys: pavyzdžiui, kai šeimos lieka bevaikės, kai jaunos šeimos suyra, kai šeimoje tėra 1–2 vaikai, kai sunyksta amžiais puoselėti idealai, religija, gimtoji kalba, kai jauni žmonės lieka vieniši.

Liūdna darosi, kai pagalvoji, kodėl nei per radiją, nei per televiziją iš valdžios žmonių negirdėti žodžio „lietuvis“, „lietuviai“. Jei kada pasako, paaiškėja, kad tas „lietuvis“ nė žodžio nemoka lietuviškai, nelietuviška ir jo pavardė. Nejučiomis kyla mintis, gal kažkas, kažkieno užsakymu vykdo lietuvių tautos slopinimo politiką, panašią į prasidėjusią Liublino unijos metu ir besitęsiančią šimtmečiais.

Malonu, kai Seimas svarsto problemą, kaip sustabdyti plintantį svaigalų vartojimą tarp paauglių, jaunimo ir priima gerus įstatymus. Geras ir ilgai lauktas – dėl būrelių veiklos mokyklose pagerinimo. Galbūt tarp vaikų atsiras daugiau dvasingumo, meilės, pasiaukojimo draugams, tėvynei Lietuvai. Juk be meilės, be pasiaukojimo blankus būtų pasaulis, nebūtų įkurta ir Europos Sąjunga.

Drąsi ir didinga lietuvių tauta amžiais nepalūžo, nepalūžkime ir šiandien. Pašalinkime priežastis, kurios žlugdo mus, veda į išnykimą. Kai tėvynė pavojuje, kiekvieno piliečio pareiga ginti ją. Kai tautai gresia išnykimas, ne laikas žudyti negimusius kūdikius. Kiekvienos doros moters ir motinos pareiga – pagimdyti ir užauginti tautai sveikų, dorų sūnų, dukrų, o valstybei padėti.

Šiandien Lietuva turi didelį mokslininkų, įvairių specialybių žmonių su aukštuoju išsilavinimu potencialą. Jie pajėgūs spręsti sudėtingas problemas. Sukurkime Lietuvoj laimės šalį.

Artėjant Kūčių vakarui, Šv. Kalėdų šventei, prisiminkime, kad, artimiausiems žmonėms susėdus prie stalo, tikrai nereikia ant jo pastatyti butelį, nesvarbu, alaus, vyno ar degtinės. Nejaugi be šių dalykų nesugebame pasidžiaugti Kristaus, mūsų Išganytojo, Gimimo švente? Nejaugi mūsų stalas stokoja kitų, nesvaigių gėrimų ir įvairiausių valgių? Jei jau turime tiek pinigų, kad būtinai juos norime išleisti, atsigręžkime į stokojančius ir Kalėdų švenčių proga ką nors naudingo padovanokime jiems. Taip suteiksime džiaugsmo ir sau, ir pritrūkusiam ar net neturinčiam šventinių vaišių.

© 2015 „XXI amžius“