Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Ora et labora
Proza
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Gailestingumo jubiliejus įžengė į Šventąją Žemę

Jeruzalės patriarchas Fuadas Tualis apie Šventųjų metų prasmę

Mindaugas Buika

Jeruzalės katalikų patriarchas Fuadas Tualis pasiruošęs atidaryti Šventąsias Getsemanės bazilikos duris

Laukiant priartėjusių Kristaus Gimimo švenčių, džiugių Šventųjų Kalėdų, pasaulio tikinčiųjų žvilgsnis krypsta į Išganytojo gimtąją Šventąją Žemę. Gyvenant prasidėjusio Gailestingumo jubiliejaus dvasia, verta aptarti būtent Jeruzalės lotynų katalikų patriarcho Fuado Tualio (Fouad Twal) apaštalinį laišką, skirtą šiems Šventiesiems metams, juk Dievo gailestingumo veikimas tame regione yra ypač aktualus dėl nesibaigiančio izraeliečių ir palestiniečių konflikto bei terorizmo šėlsmo, kuris pastaruoju metu dar labiau eskaluojamas ir nusineša vis naujas žmonių gyvybių aukas.

Šventosios durys Getsemanėje

Pradedant Gailestingumo jubiliejų Šventojoje Žemėje, pirmosios Šventosios durys gruodžio 13 dieną buvo iškilmingai atidarytos kaip tik Getsemanėje, ant Alyvų kalno, kur Didžiojo ketvirtadienio naktį Jėzus Kristus meldėsi, krauju prakaituodamas, prieš netrukus įvykusią Judo išdavystę, suėmimą, kančią ir mirtį ant kryžiaus bei šlovingą visus atperkantį Prisikėlimą (pgl. Mt 26, 36–56; Mk 14, 37–52; Lk 22, 40–53; Jn 18, 1–11). Toje vietoje, netoli Jeruzalės, katalikai 1924 metais pasistatė Visų tautų šventovę, žinomą ir Kančios Bazilikos vardu. Trečiąjį Advento sekmadienį, po Kryžiaus kelio procesijos, giedant Visų Šventųjų litaniją, prie alyvų šakelėmis išpuoštų Šventųjų Bazilikos durų, patriarchas F. Tualis jas atidarė, ištardamas 89-osios psalmės žodžius: „Giedosiu, Viešpatie, apie tavo gerumo darbus amžinai“. Paskui Jeruzalės patriarchą pro Šventąsias duris pirmieji įėjo apaštalinis nuncijus Šventojoje Žemėje arkivyskupas Džiuzepė Lacarotas (Giuseppe Lazzarotto), vyskupai augziliarai Viljamas Šomalis (William Shomali), Džasintas Bulosas Markucas (Giacinto Boulos Marcuzzo) ir Kamalis Batišas (Kamal Bathish), Šventosios Žemės kustodas pranciškonas kunigas Pierbatista Picabala (Pierbattista Pizzabala) ir daugybės jais sekusių kunigų, vienuolių bei tikinčiųjų, atvykusių iš viso pasaulio. Aukotų šv. Mišių homilijoje patriarchas F. Tualis sakė, kad Jėzaus Kančios išvakarėse gimusi Jeruzalės Bažnyčia, dabar „nori būti Gailestingumo Bažnyčia“. Jis kvietė tikinčiuosius šiais jubiliejiniais metais siekti tikrojo atsivertimo ir melsti didesnės užuojautos, teisingumo ir taikos Šventojoje Žemėje, dabar, deja, kupinoje smurto, bet tapti apsisprendusiais piligrimais susitikimui su Kristumi.

Prakartėlių paroda iš Italijos

Guglielmo Marthyn

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje Kaune (Rotušės a. 15) veikia Italijos meistrų prakartėlių paroda. Tai kalėdinė dovana kauniečiams. Priešventinėje skuboje Keramikos muziejus kviečia užsukti ir praleisti džiaugsmingą valandėlę – nepaprastą gimimo istoriją pasakojančios skulptūrinės kompozicijos šventiškai papuošia širdį.

Viso pasaulio krikščioniškose šalyse populiarios šv. Kalėdų prakartėlės turi savo istoriją. Jų tradicija siekia 1223 metus, kuomet prieš Kalėdas šv. Pranciškus Asyžietis įrengė pirmąją gyvą prakartėlę Greccio mieste. Miške prie vienuolyno buvusioje grotoje pastatyta prakartėlė, pridėta šieno, atvestas jautis ir asilas, ėdžiose paguldytas tikras gyvas kūdikis - viskas paruošta taip, kaip buvo Betliejaus tvartelyje Jėzui gimstant.

Gimė mūsų Viešpats

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnaus gimimas buvo kitoks nei mūsų. Prieš keliasdešimt metų mus skyrė tam tikra riba: mūsų šiame pasaulyje nebuvo, bet paskui savuoju gimimo krykštavimu pažadinome egzistencijos aušrą. Dievui Sūnui gimti būtinybės nebuvo, nes Jo egzistavimas bei viską tobulai kuriantis veikimas neturi pradžios ir pabaigos krantų. Antra vertus, Jis negalėjo negimti, nes vidinis Jo dieviškumo bei žmogiškumo grožis tobuliausiu būdu atsiskleidė Aukoje dėl mūsų.

Mes visi prieš savo prasidėjimo momentą motinų įsčiose buvome Jo Širdyje, mintyse bei gyvenime, ir mus nuo mūsų atsiradimo žemėje skyrė tik tam tikras laiko tarpas. Taigi mus su Dievu sieja ir amžinumas, nes po trumpo mirties blykstelėjimo iškart atsidursime ten, kur laikrodžių nebėra, kur amžinoji dabartis...