Nepaliaujamos Švč. Sakramento adoracijos dešimtmečio šventė
|
Šv. Mišias aukoja
arkiv. Lionginas Virbalas SJ
ir kun. Algis Vaickūnas
|
Lapkričio 21 dieną į Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos parapijos namus buvo susirinkę tikintieji paminėti Adoracijos dešimtmetį. Šventė pavadinta Eucharistija Jėzaus veidas. Įžangos pradžioje buvo sukalbėta padėkos malda Dievui. Vėliau paskaitą pradėjo malda Šventajai Dvasiai Dvasia, Viešpatie, ateik... kun. Algis Vaickūnas iš Rimšės Švč. Trejybės bažnyčios (Ignalinos r.). Jis citavo žodžius iš Šventojo Rašto knygos pagal Luką (Lk 4, 18): Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad aš neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams; akliesiems regėjimą; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.
Kunigas klausė: Ar jūs norėtumėte pamatyti Jėzų?
Visi pritarė. Ar mes visi atpažįstame Jėzų iš bažnyčios altorių?
Jėzus yra gyvas, prisikėlęs iš numirusių... Jis pasiliko Eucharistijoje
tam, kad išgydytų mūsų silpnumą, mūsų abejones, mūsų baimes, nerimus,
mūsų nusiminimus, pagydytų mūsų vienatvę, kad palaikytų mus kovoje
ir lydėtų mūsų kelyje.
|
Kai senieji vaistai nebeveikia
Gruodžio 10 dieną Kauno arkivyskupijos kurija atnaujino Miesto misijas, antrą mėnesio ketvirtadienį vėl pakviečia į vakarus iš ciklo Kunigai kavinėse. Toks vakaras buvo surengtas Daugirdo viešbučio kavinėje, kuri vėl svetingai atveria duris šiai iniciatyvai. Vakare svečiavosi, su ne mažu kauniečių būreliu pačia karščiausia Bažnyčios žinia visam pasauliui prasidėjusiu Gailestingumo jubiliejumi, jo prasme dalijosi arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. Vakaro dalyviai plojimais dėkojo ganytojui už šiuolaikiškas, aktualias ir labai nuotaikingas mintis, nuoširdžiai domėjosi aptariama tema, uždavė klausimų, o pabaigoje gavo adventinę dovaną ganytojiškąjį palaiminimą, padrąsinantį imtis gailestingumo darbų. Pradžioje pasidalijęs įspūdžiais iš studijų metų Baltimorėje (JAV), margaspalvėje daugiatautėje ir daugiakultūrinėje visuomenėje patirtą kultūrinį šoką, apie karštą, ypač juodaodžių gyventojų, tikėjimą bei jo šventimą, tačiau kaip po karo atrodančius gyvenamuosius rajonus, savotišką žmonių apsipratimą su žiauriais dalykais savo kasdienybėje, ganytojas kėlė mintį, jog pasaulis, atrodo, praranda jautrumą, ir tai tampa būdu išgyventi didelėje įtampoje. Kita vertus, apie šio jautrumo praradimą byloja ir kariniai konfliktai bei neramumai pasaulyje šiandien.
|