Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Literatūra
Ora et labora
Proza
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Sugrįžimas „į vaikystės mielą salą...“

(Apie Saulutės Genovaitės Markauskaitės monografiją „Krekenava laiko tėkmėje“)

„Atšvęskite savo penkiasdešimtuosius metus... Ir grįžkite kiekvienas į savo valdas. Ir kiekvienas grįžkite į savo gentį...“ (Mozė, 3-ioji knyga, 25 str.). Tikima, kad šiuose Išminties žodžiuose slypi gili paslaptis –žmogaus gyvenimo prasmės įtvirtinimo žemėje ir danguje sėkmė, kurią, kaip mitologiniam graikų Antėjui teikia gimtoji žemė, prie jos prisilietus..

2014 m. rugsėjo 14 d. Krekenavoje, spalio 24 d. Kaune Pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekoje bei 2015 m. vasario 7 d. Vilniaus Jurgio ir Marijos Šlapelių muziejuje buvo sutikta Saulutės Genovaitės Markauskaitės monografija „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014), kurioje pateikta beveik viso šimtmečio Krekenavos miestelio istorija.

Krekenava – senas, romantiškas ir tvarkingas Lietuvos miestelis, nutolęs nuo Panevėžio tik per 13 km, dabar turintis apie 2 tūkstančius gyventojų, žymus savo kultūriniu paveldu. Knyga skiriama miestelio 605-ųjų metinių sukakčiai, chronologiškai sutapusiai su Stebuklingojo Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslo, pirmosios Krekenavos bažnyčios 595-ųjų metinių sukaktimi, anticarinio 1863 metų sukilimo ir vieno iš jo vadų – kun. Antano Mackevičiaus, dirbusio Krekenavoje 1862–1863 metais, – 150-osiomis žūties metinėmis bei mokytojo Mykolo Antanaičio statytos Orelių mokyklos, kurioje mokėsi knygos autorė, 80 metų sukaktimi.

Tik retas Lietuvos miestelis gali pasidžiaugti tokia gausybe gražių jo istorijos įvykių jubiliejų. Monografijoje aprašyti išnykę aplink Krekenavą gyvavę kaimai, jų gyventojai, bažnyčios, Orelių ir Krekenavos mokyklų istorijos, nusipelnę miestelio žmonės – menininkai, rašytojai, sportininkai, mokslininkai. Apklausta ir užrašyta miestelio ir išlikusių aplinkinių kaimų gyventojų atsiminimai, jų pasakojimai. Aprašyti Krekenavoje įvykę stebuklai, sklandantys šiame krašte padavimai, įvairūs įdomūs krekenaviečių nuotykiai ir kiti svarbūs įvykiai iš Krekenavos gyvenimo.

Krekenava – ne šiaip sau eilinis Lietuvos miestelis, o istorinis. Istorijos šaltiniuose minimas jau nuo 1409 metų, miesto teises įgijęs 1550 metais. Jame įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje parapijinė mokykla 1533 metais. 1901 metais pastatyta dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (architektas – J. Golinevičius). Čia įmintos didžiųjų Lietuvos sūnų pėdos: knygnešio rašytojo K. Stikliaus (čia jis ir palaidotas), vieno žymiausių 1863 metų sukilimo vadų Antano Mackevičiaus, prel. Jono Mačiulio-Maironio (čia jis dirbo Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918) ir vieno žymiausių Lietuvos tautodailininkų Vinco Svirskio. Čia ilgus metus mokytojavo ir kūrė eiles žymus Lietuvos mokytojas Vincas Steponavičius, ilgametis Tėvynės pažinimo draugijos narys.

Sutiktoji monografija – 744 puslapių knyga. Pateikta per 500 nuotraukų, dokumentuojančių istorinius faktus ir liudijančių pagarbą jiems. Visa tai – didžiulis, pasiaukojantis knygos sudarytojos darbas, į kurį įdėta daug kruopštumo, darbštumo ir kantrybės.

Prieš knygos sutiktuves Krekenavoje ir Kaune Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“ pasirodė straipsnis, pavadintas „Knygos apie Krekenavą norėjo Dangus“. Kalbinama straipsnio autorė Saulutė Genovaitė Markauskaitė sakė, kad ji, rašydama šią knygą, jautė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos globą.

Vieni geranoriškai nusiteikę žmonės ateidavo, susirasdavo ją ir pateikdavo žinių, kiti teikė finansinę paramą leidybai, o ir ji pati jautėsi stebuklingos auros apgaubta, tarsi jokių žemiškų vargų ir rūpesčių neturėtų. „Prie šios knygos dirbau tik su giedra nuotaika, gal dėl to joje ir pasiliko švari, tyra erdvė, pripildyta gėrio ir šviesos“, – kalbėjo Saulutė.

Tai pastebėjo daugelis monografijos skaitytojų – paėmus knygą į rankas, norisi, neatidedant geresniam laikui, ją skaityti ir skaityti. O autorė džiaugėsi, kad jai pavyko atrasti takelį į skaitytojų širdis.

Knygos sudarytoja ir autorė – Lietuvoje pripažinta poetė, pasirašinėjanti Saulutės slapyvardžiu, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, publicistė, Lietuvos žurnalistų draugijos narė ir tautotyrininkė, Tėvynės pažinimo draugijos narė, visose išvardintose srityse jau daug nuveikusi. Jos eilėraščiai ir straipsniai buvo spausdinami almanachuose „Tėviškės vyturiai“, „Lietuvos deimančiukai“, „Tautotyros metraštis“, periodinėje spaudoje: katalikiškame laikraštyje „XXI amžius“, „Gintaro gimtinė“, „Statyba“, cituojami Onos Voverienės knygoje „Prie tautotyros versmių“ ir t.t.

Saulutė yra išleidusi kelis eilėraščių rinkinius – „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Buvo laikas stiklinis“ (2000), „Meilės skliautai“ (2000), „Meilės akys“ (2003), „Erškėtrožei pražydus“ (2007), „Vilties vaivorykštė“ (2015). Beveik visus juos esu recenzavusi. Ir monografijoje „Krekenava laiko tėkmėje“ pateikta daug eilėraščių – ir jos, ir kitų autorių, taip sušildant istorinius faktus, suteikiant jiems pulsuojantį gyvybe dvasingumą.

Sutiktuvėse autorė nuoširdžiausiai dėkojo vilniečiui Viktorui Jankūnui, krekenavietės poetės Vilmos Adomavičiūtės vyrui inžinieriui, kurio pagalba, rengiant monografiją leidybai ir moraliniu, ir finansiniu aspektais buvo neįkainojamai didelė. Ji dėkojo visam šimtui krekenaviečių, parašiusių arba pateikusių jai savo atsiminimus, pasakojimus. Visi, prisidėjusieji prie knygos sudarymo ir leidybos, pateko į knygą. Saulutė knygos sutiktuvėse kalbėjo: „Knyga „Krekenava laiko tėkmėje“ – visų krekenaviečių, kuriems brangus kultūros paveldas, kūrinys“.

Knygos sutiktuvės vyko Krekenavos regioniniame parke po šv. Mišių Krekenavos mažojoje bazilikoje. Ten buvo aukojamos šv. Mišios už mirusius krekenaviečius, paminėtus knygoje. Sutiktuvėse dalyvavo Lietuvoje ir visame pasaulyje gerai žinomas ir gražiai krekenaviečių sutiktas dailininkas vitražistas Vytautas Švarlys. Jo vitražas „Prisikėlimas“ puošia Krekenavos mažąją baziliką (Juozas Šalčius, Kamila Jurgutytė, „Knyga apie Krekenavą“, „XXI amžius“, 2014 11 28, nr. 45).

Sutiktuvėse kalbėjusi pirmoji Saulutės mokytoja Bronislava Varkulevičienė, nuoširdžiai pasidžiaugė savo buvusia mokine: „Daug mano buvusių auklėtinių užėmė įvairias atsakingas bei garbingas pareigas, tačiau mano svajonė buvo, kad nors vienas mano mokinys būtų rašytojas, poetas. Ir tik dabar mano svajonė išsipildė, kai pamačiau Saulutės kūrybą...“

Poetas Robertas Keturakis, lydėjęs geru, padrąsinančiu žodžiu į pasaulį visus Saulutės poezijos rinkinius ir knygą „Krekenava laiko tėkmėje“, jos sutiktuvėse Kaune labai gerai įvertino knygos pasirodymą: „Džiaugiuosi, kad šiandieniniame pragmatizme dar yra asmenybių, kurioms įveikiami uždaviniai, svarbūs ne tik švietėjams, bet ir tiems, kurie žino dar gilesnę savo darbų prasmę – atskleisti reikšmę net ir tų, kurie vis dėlto svarbesni ir erdvesni nei pateikti visokie kadastrai“.

Knyga svarbi ne tik krekenaviečiams, įamžintiems Istorijoje, gyviems bei jau išėjusiems į Amžinybę, ji svarbi kiekvienam Lietuvos inteligentui kaip pozityvus tarnavimo savo gimtinei, tėviškei, savo kraštui pavyzdys. Ta prasme ji svarbi ir knygos autorei, kaip Žmogui, Asmenybei, Inteligentei, atlikusiai savo pareigą svarbiausiai vertybei mūsų Tautos vertybių sistemoje. Tegul šios knygos kelias bus platus ir lygus į Lietuvos bibliotekas ir į skaitytojų širdis.

Prof. Ona Voverienė

© 2015 „XXI amžius“