Nepaliaujamos Švč. Sakramento adoracijos dešimtmečio šventė
|
Šv. Mišias aukoja
arkiv. Lionginas Virbalas SJ
ir kun. Algis Vaickūnas
|
Lapkričio 21 dieną į Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros Bazilikos parapijos namus buvo susirinkę tikintieji paminėti Adoracijos dešimtmetį. Šventė pavadinta Eucharistija Jėzaus veidas.
Įžangos pradžioje buvo sukalbėta padėkos malda Dievui. Vėliau paskaitą pradėjo malda Šventajai Dvasiai Dvasia, Viešpatie, ateik... kun. Algis Vaickūnas iš Rimšės Švč. Trejybės bažnyčios (Ignalinos r.). Jis citavo žodžius iš Šventojo Rašto knygos pagal Luką (Lk 4, 18): Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane, kad aš neščiau Gerąją Naujieną vargdieniams; akliesiems regėjimą; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų.
Kunigas klausė: Ar jūs norėtumėte pamatyti Jėzų? Visi pritarė. Ar mes visi atpažįstame Jėzų iš bažnyčios altorių? Jėzus yra gyvas, prisikėlęs iš numirusių... Jis pasiliko Eucharistijoje tam, kad išgydytų mūsų silpnumą, mūsų abejones, mūsų baimes, nerimus, mūsų nusiminimus, pagydytų mūsų vienatvę, kad palaikytų mus kovoje ir lydėtų mūsų kelyje. Juk Jėzus atėjo į žemę iš meilės ir pasiliko tarp mūsų Eucharistijoje. Todėl turime būti su Jėzumi per Žodį ir Duoną, per maldą ir Eucharistiją. Be to, meilė, kurią puoselėjame eucharistiniam Jėzui, paskatins mus atiduoti save kitiems, skatins veikti ir uždegti meile kitus, darant gailestingumą kitiems. Adoraciją reikia pradėti širdimi, garbinimu, dėkojimu, prašymu, atsiprašymu, kartu su Švč. Mergele Marija. Reikia būti Dievo meilės dvasioje. Akys turi būti spinduliuojančios. Juk Dievas Jėzų davė mums visiems kaip Dovaną. Turime trokšti Jėzaus su meile kaip kūdikėlio Jėzaus Teresėlė, kaip šventasis Kazimieras ir kiti šventieji. Dievas pasirenka mus iš grynos meilės, kad būtume šventi ir nekalti. Jėzus laukia visuomet mūsų, laukia su meile ateinančių. Jis kviečia ir sako: Žvelk į Mano Veidą, aš laukiu... tęsė kunigas. Bet kiek daug žmonių nepažįsta tos meilės ir negirdi, kaip sako šventasis Chosemarija, nei akis, nei skonis, nei lytėjimas, liudyti čia tegali vien tikėjimas. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną, sako Viešpats. Adoracija meilės patirtis, ugnis, ir kaip aš norėčiau, kad ji liepsnotų. Mes ne savo ugnimi žėruojame, mes ne sau aplinkui šviesą liejame... Jėzus Meilė, ugnis, kuri uždega širdis. Jis mus mato, mus girdi, mums kalba, prisiartina ir mūsų ieško, pasiaukoja už mus per kiekvienas šv. Mišias. Juk Eucharistija yra Jėzaus veidas, tęsė kunigas. Dabar mes gyvename Jėzaus sugrįžimo metais, reikia aukos. Eucharistija suveiks ir mes iškęsime viską. Jėzus nori ateiti, jungiasi su visa Bažnyčia danguje ir žemėje, kartu su visa skaistykla. Eucharistijos šventimas mus nukelia į Kalvariją per šv. Mišias, kur nekruvinu būdu pasiaukoja pats Kristus (kaip šventasis Pijus, žiūrėdamas į Ostiją, (Pakylėjimo metu) matė Jėzų). Ši auka, kurią atnašauja įšventintieji (kunigai bei vyskupai), vis iš naujo sudabartinama, sakramentiškai įamžinama kiekvienoje bendruomenėje.
Tikėjimas veikia per meilę, aistrą, gailestingumą. Jėzus Tėvo gailestingumo veidas, sako popiežius Pranciškus, paskelbęs Gailestingumo metus. Dievo Motina Marija Gailestingumo Motina. Melskimės, kad ir mes suvoktume, jog esame Kristaus kūno nariai, mylintys Dievą ir artimą, tesė kunigas A. Vaickūnas. Ateik ir uždek galingu Švč. Mergelės Marijos užtarimu, ir uždek Šv. Dvasios ugnimi, Dievo Švč. Trejybės garbei ir šlovei, kuri gyvena ir viešpatauja per amžius.
11 val. vyko Adoracija Kauno Arkikatedroje, o 12 val. šv. Mišios, vadovaujant arkiv. Lionginui Virbalui SJ kartu su kunigais. Arkivyskupas pamoksle kalbėjo irgi apie Eucharistiją, jos svarbą, primindamas, jog šiandien yra svarbi Švč. Mergelės Marijos pasiaukojimo diena. Jis sakė: Mylėti Viešpatį reikia labiau už viską, nes Jis yra Tiesa, Kelias ir Gyvenimas. 13 val. vyko suneštinė agapė. Dar ilgai žmonės dalijosi mintimis, kalbėjo apie Eucharistiją, Adoracijos reikšmę (liudijo patirtis), kartu būdami su arkivyskupu L. Virbalu, kun A. Vaickūnu. Visi išsiskirstė džiugūs ir dvasiškai pakylėti.
Stefa Banikonienė, katechetė
© 2015 XXI amžius
|