2015 m. gruodžio 23 d.    
Nr. 48
(2168)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Kai „senieji vaistai“ nebeveikia

Gruodžio 10 dieną Kauno arkivyskupijos kurija atnaujino Miesto misijas, antrą mėnesio ketvirtadienį vėl pakviečia į vakarus iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Toks vakaras buvo surengtas „Daugirdo“ viešbučio kavinėje, kuri vėl svetingai atveria duris šiai iniciatyvai.

Vakare svečiavosi, su ne mažu kauniečių būreliu pačia karščiausia Bažnyčios žinia visam pasauliui – prasidėjusiu Gailestingumo jubiliejumi, jo prasme – dalijosi arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas. Vakaro dalyviai plojimais dėkojo ganytojui už šiuolaikiškas, aktualias ir labai nuotaikingas mintis, nuoširdžiai domėjosi aptariama tema, uždavė klausimų, o pabaigoje gavo adventinę dovaną – ganytojiškąjį palaiminimą, padrąsinantį imtis gailestingumo darbų.

Pradžioje pasidalijęs įspūdžiais iš studijų metų Baltimorėje (JAV), margaspalvėje daugiatautėje ir daugiakultūrinėje visuomenėje patirtą kultūrinį šoką, apie karštą, ypač juodaodžių gyventojų, tikėjimą bei jo šventimą, tačiau kaip po karo atrodančius gyvenamuosius rajonus, savotišką žmonių apsipratimą su žiauriais dalykais savo kasdienybėje, ganytojas kėlė mintį, jog pasaulis, atrodo, praranda jautrumą, ir tai tampa būdu išgyventi didelėje įtampoje. Kita vertus, apie šio jautrumo praradimą byloja ir kariniai konfliktai bei neramumai pasaulyje šiandien.

Vyskupas Kęstutis atkreipė dėmesį, jog popiežius Pranciškus, pradėdamas Gailestingumo jubiliejų, savo bulėje „Misericordiae vultus“ kviečia į gailestingumo praktiką ir laikyseną, skatina atsisakyti pagiežos, pykčio, smurto ir keršto, nurodo tai kaip laimingo gyvenimo sąlygą. Popiežius kalba netgi apie asmeninę laimę: reikia atsisakyti, paleisti tuos dalykus, kurie yra taip įsimetę į mūsų gyvenimą, kad laikome juos netgi norma, tarsi taip ir turėtų būti.

Pasak vakaro svečio, šiandien nesame pasiekę geriausios sugyvenimo tarp tautų ir žmonių versijos, nors krikščionybė, kaip nauja pasaulėžiūra, ilgus amžius laužė stipresniojo teisę, buvusią nuo Romos teisės laikų. Mes, šios planetos gyventojai, ir asmeniškai, ir kaip bendruomenės, šioje srityje dar turime daug darbų. Nors teisingumas, žmogaus teisės – daugelio amžių siekiamybė – šiandien, galima sakyti, jau pasiektos (žmogaus teisės ir jų tema šiandien jau nebekvestionuojama, nuo 1948 metų turime Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją), tačiau akivaizdu, jog teisių ir teisingumo sąvokos nebepakanka, kai žmogaus teisėmis pateisinami ir iš tiesų nepateisinami dalykai (pavyzdžiui, teisė į abortus, į eutanaziją ir pan.). „Šiandien reikia žengti toliau, į naują santykį su žodžiu „gailestingumas“, – kalbėjo vysk. K. Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog Gailestingumo jubiliejus kilo ne tik iš svarbaus epochos įvykio – Vatikano II Susirinkimo – 50-ųjų metinių progos. Pasaulis neramus, o senieji vaistai nebeveikia. Matydamas, kaip pasaulyje sprendžiama blogio problema, Popiežius stabdo: jei taip ir toliau, šis pasaulis taps kovos katilu, ir pradeda naują erą.

Gailestingumo sąvoką vyskupas apibūdino kaip gebėjimą įsijausti į kitą žmogų, būti kartu su juo pačioje giliausioje jo patirtyje. Tam neretai trukdo mūsų šarvai, likę nuo vidinių sužeidimų (pavyzdžiui, patirtų istorinėje visos tautos praeityje). Gailestingumas gali būti ir neteisingai suprantamas, jei bus atsiejamas nuo tiesos. Gailestingumas leidžia pajusti Dievo artumą per šį veiksmą kitam žmogui, per atleidimą tam, kuris galbūt yra kaltas, arba gero darymą tam, kuris nėra to daręs.

Gyvai klausę ir reagavę vakaro dalyviai susidomėjo, nuo ko pradėti, atsiliepiant į kvietimą švęsti Gailestingumo jubiliejų?

„Kiekvienas turime savo kelią. Ir nereikia ypatingų dalykų. Tai, ką darome savo aplinkoje, visose srityse, savo santykius galime pasitikrinti matu, kuris mums užduodamas ir kuris vadinamas gailestingumu. Tuose santykiuose per šią naują gailestingumo spalvą galime atrasti didžių dalykų“, – sakė ganytojas, patikindamas, jog kiekvienas savo nuotaika, viltingumu gali kurti kitokius santykius. O didžiausias iššūkis – išgyventi gailestingumą savo paprastoje kasdienybėje, melstis ir tuomet veikti. Jei žmogui tai pavyksta, jis pajunta Dievo karalystės blyksnį jau čia, žemėje.

Dėkodama už vakarą, jo adventinį jaukumą ir džiaugsmingumą vysk. Kęstučiui ir visiems jo dalyviams, kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė kvietė į kitus Miesto misijų susitikimus. Gruodžio 17 dieną prasideda vakarų ciklas „Klausk vyskupo“ – „Vero Cafe“ kavinėje 19 val. susitikimas su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ ir jo atsakymai į žmonėms rūpimus klausimus. Paskutinę 2015 metų dieną, gruodžio 31-ąją, kviečiama į Šlovinimo vakarą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija