Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Laisvės gynėjų pagerbimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbia Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Žuvusiųjų pagerbimas prie Televizijos bokšto Alfredo Pliadžio nuotrauka

Trečiadienį Lietuva minėjo 25 metus nuo kruvinų 1991 metų sausio įvykių. Ta proga Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyko įvairūs renginiai. Svarbiausi jų, žinoma, surengti ten, kur, gindami Nepriklausomybę, žuvo žmonės. Ir, be abejo, mūsų valstybės parlamente, tose vietose, kur buvo daugiausiai susibūrę Laisvės gynėjų, žuvusiųjų tėviškėse, Sausio 12-ąją, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatyta Algirdo Tarvydo fotografijų paroda „Už Laisvę“. Seimo Vitražo galerijoje atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais šioje Seimo rūmų erdvėje prisiekusiems gynėjams pagerbti, vyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Renginio dalyvius pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, o kun. Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai. Paskui buvo skaitomi pranešimai. Laisvės gynėjų susitikime apdovanoti moksleivių rašinių konkurso „Nepriklausomybės gynėjai, jų indėlis ir reikšmė ginant Lietuvos valstybę 1990–1991 metais“ laureatai.

Trečiadienį ryte, prieš iškilmingą Seimo posėdį, Nepriklausomybės aikštėje, prie paminklo „Žinia“, įvyko iškilminga ceremonija, per kurią Medininkų tragedijos liudininkas reformatų pastorius Tomas Šernas prieš 25 metus buvusiam faktiniam Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui Lietuvos piliečių vardu įteikė Laisvės kovotojų sąjungos atminimo simbolį – Laisvės ženklą, o žmonės jam padainavo „Ilgiausių metų“, skandavo žodžius „Lietuva“ ir „Vytautas“. Ceremonijoje dalyvavo apie 300 žmonių, tarp jų – kelios dešimtys Seimo narių, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, daugybė visuomenininkų ir moksleiviai iš Pilaitės gimnazijos. „Linkiu jums daug „taip“. Taip – meilei, taip – gyvenimui, taip – meilei ir daug „ne“. Ne – pykčiui, baimei, kerštingumui“, – teikdamas apdovanojimą sakė T. Šernas.

Paskui Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pradėdama posėdį kalbėjo apie tai, kad Sausio 13-osios aukų vardai amžiams įrašyti į Lietuvos istoriją, ir pakvietė pagerbti jų atminimą tylos minute.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo, kad prieš 25 metus visiems ši diena buvo svarbi, skausminga ir kupina nežinomybės. Ji dėkojo visiems Lietuvos žmonėms, kurie prieš ketvirtį amžiaus gynė Lietuvos laisvę. Prezidentė sakė, kad 1991-aisiais gimę vaikai jau įkvėpė laisvės oro ir juose užkoduotas ryžtas, jei prireiktų, ginti tėvynę. Valstybės vadovė apgailestavo, kad Sausio 13-osios byla dar nėra pabaigta, kad prasikaltusieji dar nesulaukė atpildo, tačiau sakė neabejojanti, kad tiesos diena išauš ir jiems.

Šiame minėjime Seime nedalyvavo Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, kurį pernai dabartinis Seimas atsisakė apdovanoti Laisvės premija, kuri tradiciškai teikiama Sausio 13-ąją. Apie tai prabilo kalbą iškilmingame posėdyje sakęs Sausio 13-osios naktį parlamente su signatarais budėjęs ir meldęsis kun. Robertas Grigas. „Neįsižeiskite, apgailėtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti šių metų Laisvės premijos Vytautui Landsbergiui“, – sakė kun. R. Grigas, o jo žodžius salėje palydėjo plojimai.

„Kadangi gyvename labai sudėtingoje aplinkoje, kiekvienas tikras šios šalies pilietis, bent jau kiekvienas vyras, turi būti labai gerai parengtas galimiems netikėtumams ir gebėti efektyviai priešintis bet kokiai agresijai. Su visa pagarba visiems Lietuvos kariūnams, savanoriams ir kariams profesionalams, kurių kariniais gebėjimais ir kompetencijomis nė kiek neabejoju, bet be aktyvaus visos efektyviai priešintis galinčios visuomenės palaikymo jiems atsilaikyti tikrai nebūtų lengva, – savo kalboje sakė Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Arūnas Ramanavičius. – Todėl manau, kad optimizuota karinė tarnyba turi būti privaloma kiekvienam Lietuvos vyrui, o ne tik saujelei savanorių arba „loterijos būdu“ atrinktų šauktinių“, – teigė jis. Salėje susirinkę žmonės pasiūlymą sutiko plojimais.

Atsiminimais iš 1991 metų sausio Seime dalijosi greitosios pagalbos medikė Vanda Pumputienė, Aukščiausiosios Tarybos barikadas statęs Ričardas Jasponis.

Po iškilmingo minėjimo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Vyko iškilmingas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės Vilniuje. Lankyti Sausio 13-osios aukų kapinės Antakalnyje.

Kaune sausio 12-ąją Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje vykusiame Sausio 13-osios minėjime, kurį sumaniai vedė aktorius Petras Venclovas, kalbėjo krašto apsaugos viceministras Marijus Velička ir Kauno vicemeras Simonas Kairys. Dainavo kauniečių šiltai sutiktas Ovidijus Vyšniauskas ir Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“, kuriam jau daugiau nei 20 metų vadovauja folkloro entuziastai Giedrė Ramunė Pečiulienė ir Mintautas Petras Pečiulis.

Sausio 13-ąją „Žalgirio“ arenoje Kauno valstybinis choras atliko 25-osioms Sausio 13-osios metinėms skirtą Vidmanto Bartulio simfoninį-vokalinį kūrinį „Ašaringoji“ ir V. A. Mocarto „Requiem“.

© 2016 „XXI amžius“