Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gailestingumas migracijos iššūkiuose

Pasitinkant pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną

Mindaugas Buika

Italų jūreiviai prie jų padovanotos pabėgėlių valties liekanos, ant kurios buvo įrengta Asyžiaus kalėdinės eglės Prakartėlė

„Migrantų ir pabėgėlių mums keliamas iššūkis. Gailestingumo Evangelijos atakos“, – tokią temą ir atitinkamą kreipimąsi popiežius Pranciškus parinko 2016 metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kuri Bažnyčioje jau daugiau nei šimtąjį kartą bus minima ateinantį sekmadienį, sausio 17 dieną. Kaip savo pranešime paaiškino Popiežiškoji migrantų ir keliautojų sielovados taryba, tokios temos siūlymu Šventasis Tėvas pirmiausia norėjo iškelti tą dramatišką situaciją, kurią patiria daugybė vyrų ir moterų neretai su savo šeimomis dėl karų ir persekiojimų priverstų palikti gimtąsias šalis ir ieškoti prieglobsčio svetur. Jis įsitikinęs, kad būtent šiemet švenčiamo Gailestingumo jubiliejaus kontekste Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos minėjimas taps paskata nacionalinėms vyskupų konferencijoms, vyskupijoms, parapijų bendruomenėms ir katalikiškoms organizacijoms dar aktyviau imtis iniciatyvų, kuriomis būtų atkreiptas dėmesys į vargstančių žmonių problemas, sužadintų atjautą, imtasi konkrečių darbų migrantų ir pabėgėlių labui. Tokios pasaulinės dienos minėjimą dar 1915 metais įvedė popiežius Benediktas XV, kai vykstant Pirmajam pasauliniam karui, jis paragino visomis išgalėmis paremti dėl karinių veiksmų trauktis svetur priverstus daugelio šalių gyventojus.

Pripildyti ne indus, o save pačius

Kun. Vytenis Vaškelis

Kur ateina Jėzus, ten ateina Gyvenimo pilnuma. Kur Jis būna ir ką daro, viską skiria Tėvo šlovei bei žmonių antgamtinei gerovei. Jėzus yra naujasis Adomas, o Jo motina Marija – naujoji Ieva. Jiedu dalyvavo Galilėjos Kanos vestuvėse, kad savuoju buvimu visiems paliudytų: nuo šiol kuriama naujoji santuokinės meilės civilizacija, kurios pradmenis kadaise rojuje sudaužė pirmieji sutuoktiniai – Adomas ir Ieva, savavališkai apsisprendę viešpatauti žemėje nepaklūstant Dievui.

Švč. M. Marija yra ypatingas Dievo kūrinys, kad žvelgdamas į Ją kiekvienas matytų savąjį gyvenimo pašaukimą ir tikslą. Ji, sutikdama būti Dievo Sūnaus gimdytoja, nuvijo visus netikrumo būgštavimus ir save bei būsimą savo Kūdikį atidavė visiškam Šventosios Dvasios vadovavimui. Iš Jėzaus Ji mokėsi suvokti bei priimti Dievo žodį, kad, veikiant Dievo Dvasios įkvėpimams, jis Jos viduje tapdavo gyvojo vandens srove, kuri kaskart pašventindavo ne tik Jos asmeninį santykį su Trejybe, bet Jos pavyzdys bei maldos galia visų laikų žmonių kartoms tapo tvirčiausiu transcendentiniu tarpininkavimo tiltu, neišskiriamai sujungusiu žmonijos ir Jos Sūnaus širdis.

Kad džiaugsmui nieko netrūktų...

Kana – mažytis miestelis netoli Nazareto. Galime spėti, jog Jėzaus motinai nuvykti į vestuves atstumas nesudarė problemos. Galėtume spėti, kad pats Jėzus į šią šventę atėjo kitu keliu nei Jo motina. Prisiminkime, jog prieš iškeliaudamas į Galilėją, Jis būna ten, kur Jonas krikštijo, Betanijoje, ir keliauja į šventę tik pasišaukęs mokinius.

Nežinau, kaip jums, bet man, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, atrodo mažumėlę keista. Juk vestuvės – šeimos, bendruomenės ar viso mažo miestelio šventė. Ar galima keliauti čia su tais, kurie Tave mato vos ne pirmą kartą?.. Ar nekvepia rizika? Tačiau tai gal tik mūsų, perdėm racionaliai mąstančių žmonių, mintys.

Vestuvės. Pokylis. Tiesą pasakius, bandydamas stabtelėti ties šiais dviem žodžiais, susidūriau su netikėtu keblumu. Šioje šventėje Evangelistas Jonas mini tik vieną Jėzaus vardą. Atrodo, kad šiose vestuvėse nėra pačių svarbiausių – jaunikio ir nuotakos. Keistos vestuvės. Tik Jėzus, motina, tarnai ir indai... Gal ir indai, skirti žydų apsiplovimams, būtų ramiai sau laukę „kitos progos pasireikšti“, jei ne Jėzaus motina. Galėtume sakyti, kad Ji į šventę atėjo ne šiaip sau, kad Jai buvo žinomas kiekvienas tų namų kamputis, netgi susirinkusių žmonių veidų išraiška, kai baigiasi vynas. Taigi, šventė turi baigtis gal net pačiu kulminaciniu momentu, nes ji patyrė fiasko. Kažkas prieš visą giminę, visą miestelio bendruomenę apsijuokė... Didesnės bėdos net ir negalėjo būti.