Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gailestingumas migracijos iššūkiuose

Pasitinkant pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną

Mindaugas Buika

Italų jūreiviai prie jų padovanotos pabėgėlių valties liekanos, ant kurios buvo įrengta Asyžiaus kalėdinės eglės Prakartėlė

„Migrantų ir pabėgėlių mums keliamas iššūkis. Gailestingumo Evangelijos atakos“, – tokią temą ir atitinkamą kreipimąsi popiežius Pranciškus parinko 2016 metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kuri Bažnyčioje jau daugiau nei šimtąjį kartą bus minima ateinantį sekmadienį, sausio 17 dieną. Kaip savo pranešime paaiškino Popiežiškoji migrantų ir keliautojų sielovados taryba, tokios temos siūlymu Šventasis Tėvas pirmiausia norėjo iškelti tą dramatišką situaciją, kurią patiria daugybė vyrų ir moterų neretai su savo šeimomis dėl karų ir persekiojimų priverstų palikti gimtąsias šalis ir ieškoti prieglobsčio svetur. Jis įsitikinęs, kad būtent šiemet švenčiamo Gailestingumo jubiliejaus kontekste Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos minėjimas taps paskata nacionalinėms vyskupų konferencijoms, vyskupijoms, parapijų bendruomenėms ir katalikiškoms organizacijoms dar aktyviau imtis iniciatyvų, kuriomis būtų atkreiptas dėmesys į vargstančių žmonių problemas, sužadintų atjautą, imtasi konkrečių darbų migrantų ir pabėgėlių labui. Tokios pasaulinės dienos minėjimą dar 1915 metais įvedė popiežius Benediktas XV, kai vykstant Pirmajam pasauliniam karui, jis paragino visomis išgalėmis paremti dėl karinių veiksmų trauktis svetur priverstus daugelio šalių gyventojus.

Prakartėlė ant pabėgėlių valties liekanų

Europą užplūdusių migrantų ir pabėgėlių ypač iš kovų apimtų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionų drama atsispindėjo ir Kalėdų švenčių akcentuose. Štai broliai pranciškonai savo dvasiniame židinyje Asyžiaus mieste Italijoje prie papuoštos didelės kalėdinės eglės įrengė prakartėlę ant liekanų valties, kuria pabėgėliai, nepaisant didžiulių pavojų ir nesaugumo, plaukė Viduržemio jūra iš Tuniso į Italijai priklausančią Lampedūzos salą. Šią valties dalį pranciškonams padovanojo italų pakrantės saugos jūreiviai, kurių atstovai dalyvavo Asyžiaus kalėdinės eglės šviesų įžiebimo ceremonijoje ir pasakojo, kaip gelbėjo migrantus, netgi į jūros vandenį iškritusius mažamečius vaikus. Popiežius Pranciškus iš Vatikano televizijos tiltu sujungtas su Asyžiumi, pasveikino šios šventės dalyvius, padėkojo jūreiviams už gelbėjimo darbus ir simboliškai uždegė žvakę – migrantų ir pabėgėlių vilties simbolį. Ta proga galima priminti, kad 2013 metais, apaštalo šv. Petro įpėdiniu išrinktas dabartinis Šventasis Tėvas kaip tik pasirinko Pranciškaus vardą, pagerbdamas šv. Pranciškų Asyžietį, kuris ypač rūpinosi varguose atsidūrusiais žmonėmis. Pirmasis apaštalinis naujojo Popiežiaus vizitas už Romos ribų buvo minėtos Lampedūzos salos aplankymas, tragiškos pabėgėlių dalios priminimas.

Pripildyti ne indus, o save pačius

Kun. Vytenis Vaškelis

Kur ateina Jėzus, ten ateina Gyvenimo pilnuma. Kur Jis būna ir ką daro, viską skiria Tėvo šlovei bei žmonių antgamtinei gerovei. Jėzus yra naujasis Adomas, o Jo motina Marija – naujoji Ieva. Jiedu dalyvavo Galilėjos Kanos vestuvėse, kad savuoju buvimu visiems paliudytų: nuo šiol kuriama naujoji santuokinės meilės civilizacija, kurios pradmenis kadaise rojuje sudaužė pirmieji sutuoktiniai – Adomas ir Ieva, savavališkai apsisprendę viešpatauti žemėje nepaklūstant Dievui.

Švč. M. Marija yra ypatingas Dievo kūrinys, kad žvelgdamas į Ją kiekvienas matytų savąjį gyvenimo pašaukimą ir tikslą. Ji, sutikdama būti Dievo Sūnaus gimdytoja, nuvijo visus netikrumo būgštavimus ir save bei būsimą savo Kūdikį atidavė visiškam Šventosios Dvasios vadovavimui. Iš Jėzaus Ji mokėsi suvokti bei priimti Dievo žodį, kad, veikiant Dievo Dvasios įkvėpimams, jis Jos viduje tapdavo gyvojo vandens srove, kuri kaskart pašventindavo ne tik Jos asmeninį santykį su Trejybe, bet Jos pavyzdys bei maldos galia visų laikų žmonių kartoms tapo tvirčiausiu transcendentiniu tarpininkavimo tiltu, neišskiriamai sujungusiu žmonijos ir Jos Sūnaus širdis.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila apdovanotas Šv. Jurgio ordinu

Vysk. Rimantas Norvila Vido Venslovaičio nuotrauka

Marijampolė. 2015 m. gruodžio 18 d. Kultūros centro didžiojoje salėje Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys padėkojo už besibaigiančių metų triūsą įvairių profesijų savivaldybės žmonėms. Kartu vyko metų padėkos vakaras, kurio metu aukščiausiu Marijampolės miesto apdovanojimu, Marijampolės globėjo Šv. Jurgio ordinu, už nuopelnus Marijampolės žmonėms buvo apdovanotas Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila. Vyskupas, dėkodamas už apdovanojimą, akcentavo, kad juo kartu išreiškiama pagarba ir padėka visiems įvairias bažnytines tarnystes atliekantiems ir artimo meilės darbais šalia esančiam tarnaujantiems pasauliečiams, vienuoliams ir vienuolėms bei kunigams, besidarbuojantiems Marijampolės krašte. Vakaro meninėje programoje skambėjo operos solistų Edmundo Seiliaus ir Kristinos Zmailaitės bei VDU kamerinio orkestro (dirigentas – Ričardas Šumila) atliekamos gražiausios arijos ir duetai iš operų, operečių, miuziklų. Skambėjusius kūrinius gražiai papildė Marijampolės muzikos mokyklos mergaičių choras, vadovaujamas Loretos Dambauskienės. Tokie padėkos koncertai Marijampolėje artėjant metų pabaigai vyksta jau daugelį metų. Jie organizuojami panaudojant rėmėjų skirtą paramą.

Kan. Donatui Jasulaičiui – Šakių rajono Metų žmogaus titulas

Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio klebonas kanauninkas Donatas Jasulaitis – 22-asis „Valsčiaus“ laikraščio paskelbtas Metų žmogus

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Baigdama metus, Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ redakcija tradiciškai paskelbia rajono Metų žmogų. Šiais metais šis titulas „už tvirtus pečius, kurie palengvina gyvenimo naštą seniems, už jaukų prieglobstį, kuris jiems atstoja namus, už rūpestį, kuriuo jiems lengvinama neįgalumo, nevilties ir vienatvės našta, už meilę, kuria sušildomos sužvarbusios širdys“, gruodžio 22-ąją buvo suteiktas Šakių dekanui, Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonui kanauninkui Donatui Jasulaičiui, klebonaujančiam čia 26 metus. Iškilmių ceremoniją vedusi laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė sakė, jog skirti Metų žmogaus titulą vien tik už modernią Kudirkos Naumiesčio parapijos globos namų patalpų rekonstrukciją su priestato statyba būtų pernelyg siauras šio žmogaus įvertinimas – kan. D. Jasulaičio darbai turi kur kas platesnę ir gilesnę prasmę.

Prel. Antanui Maskeliūnui – Šakių Garbės piliečio vardas

Prel. Antanui Maskeliūnui Angelo skulptūrėlę įteikė Šakių rajono meras Juozas Bertašius

ŠAKIAI–MARIJAMPOLĖ. Gruodžio 23-iosios rytą Šakių rajono meras Juozas Bertašius vyko į Marijampolės specializuotus socialinės globos namus pas ten gyvenantį kunigą, 1971–2010 metais buvusį Sintautų klebonu, prelatą Antaną Maskeliūną. Misija buvusi kilni – aplankyti ir pasveikinti Kalėdų švenčių proga, o paskui įteikti svarbų dokumentą – lapkričio 27 dienos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto teikimu „už Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios atstatymą bei zanavykų krašto žmonių tautinio ir dvasinio pakilimo žadinimą“ jam buvo suteiktas Šakių Garbės piliečio vardas. Linkėdamas stiprybės ir geros sveikatos, kaip globos ir meilės simbolį meras prelatui įteikė Gelgaudiškio dvaro rūmuose veikiančios parodos autoriaus kauniečio keramiko Andriaus Janulaičio autorinį darbą – Angelo skulptūrėlę – ir prelato mėgstamų raudonų rožių puokštę.

Rajono metų žmogus – „Caritas“ vadovė

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ dekanatų vedėjos ir atstovai. Dešinėje – Onutė Juodkienė

Lazdijai. Laikraščio ,,Lazdijų žvaigždė“ paskelbtoje apklausoje ,,Ką šiemet rinktumėte rajono Metų žmogumi“  pirmąją vietą triuškinančia pergale, surinkusi kur kas solidesnį balsų bagažą netgi už rajono merą Artūrą Margelį, rajono savivaldybės administracijos direktorių Audrių Klėjų bei Seimo narę Kristiną Miškinienę, laimėjo Lazdijų dekanato ir parapijos ,,Caritas“ skyriaus vadovė Onutė Juodkienė.

Rajono savanorių vadovė sakė tikrai nesitikėjusi pakliūti į tą sąrašą, o tuo labiau laimėti. Juk jame buvo žymūs žmonės. O ji pati bei karitiečiai bendrauja ir rūpinasi tais asmenimis, kurie dažniausiai neturi interneto ir kompiuterio, išmaniųjų telefonų. ,,Dėkoju Dievui už darbus, kuriuos darome su savanoriais, bei ,,Caritas“ kolektyvui ir visiems, balsavusiems už mane“, – teigė O. Juodkienė. Moteris sakė labai mylinti tuos žmones, kuriais rūpinasi. Dauguma jų sunkiai verčiasi, skurdžiai gyvena, kitus prispaudusi senatvės ar ligų našta. ,,Visą savo likusį gyvenimą, kiek jo dar skirs man Dievas, su savo kolektyvo savanoriais stengsiuosi būti naudinga šiems žmonėms. Jiems visi kartu padėsime, kiek leis jėgos. ,,Caritas“ veikla – svarbi mano gyvenimo dalis. Ir toliau bursiu savanorių kolektyvą, jautrų kitų skausmui. Juk, kaip sakoma, svetimo skausmo nebūna. Stengsimės padėti vargstantiems, kenčiantiems, priklausomybių kamuojamiems žmonėms. Teiksime ne tik dvasinę, bet ir materialinę pagalbą“, – kalbėjo O. Juodkienė. Vargstančius žmones, anot jos, dažniausiai lydi ir dvasinės problemos. Trečiadieniais ,,Caritas“ savanoriai renkasi parapijos namuose, kartu su jais meldžiasi, skaito Šventąjį Raštą. Juos į šiuos susitikimus atveda Dievo ieškojimas. Šie žmonės būna patenkinti kartu pasimeldę, pabendravę, pasidalinę savo problemomis. Supranta, kad gali būti laimingi ir turėdami mažiau nei kiti. Nors materialinės vertybės suteikia laisvę prabangiau gyventi, nusipirkti geresnių prekių, būstą, vis dėlto neretai ir turtuoliai jaučia dvasinę tuštumą. Tik dalindamiesi su kitais, mes praturtėjame dvasiškai ir tampame laimingesni. Juk dažnai didesnė laimė yra duoti nei gauti.

Antalieptėje prisimintas Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys ir jo vardo garsintojai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalba uolus krašto istorijos ir gamtos vertybių saugotojas, pedagogas, kraštotyrininkas Vincas Kibirkštis, prie jubiliatų staliuko sėdi tautodailės dirbiniais Lietuvoje garsėjantis medžio drožėjas, kryždirbys Pranas Savickas (ant sekcijos – dalis jo parodos darbų)

ANTALIEPTĖ. Gruodžio 13-ąją – ypatingą dieną, kai Jubiliejiniams Dievo Gailestingumo metams iškilmingai buvo atvertos arkikatedrų ir svarbių šventovių durys, – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia minėjo savo kraštiečius dvasininkus: Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį (1884 02 03–1907 06 10 – 1926 04 05–1953 11 08), jo bičiulį kun. dr. Juozapą Čepėną (1880 10 30 – 1905 10 23 – 1976 01 24), M. Reinio vardo garsintoją mons. Petrą Baltušką (1930 11 20 – 1954 09 12 – 2012 10 13), kun. dr. J.Ä Čepėno sūnėną kun. Juozą Čepėną, Antalieptės bažnyčios kleboną bei parapijoje vykstančių renginių palaikytoją ir rėmėją kan. Stanislovą Krumpliauską. Išskirtinio dėmesio sulaukė ir šių dvasininkų garsintoja, šio straipsnio autorė.

Paminėti jubiliejų sulaukę antalieptiškiai: advokatas Vytautas Zabiela su žmona Jorūne, pedagogas ir kraštotyrininkas Vincas Kibirkštis, medžio drožėjas, kryždirbys Pranas Savickas, šviesios atminties dr. Algimanto Žilėno žmona.

Bendra malda sujungė rankas ir širdis

Nepaprasta dusetiškių Kūčių vakarienė

DUSETOS. Kartais gyvenime vyksta tokie įvykiai, kurie ilgai neužsimiršta, kurie jaudina ir priverčia susimąstyti. Daugeliui Dusetų žmonių Šv. Kalėdų laukimo dienos tapo mažu stebuklu, apie kurį buvo kalbama, stebimasi, džiaugiamasi. Prie Kūčių vakarienės stalo buvo sukviesti ypatingi mūsų bendruomenės žmonės – vieniši, neįgalūs, turintys priklausomybių, nesuspėję su šiuolaikinio gyvenimo tempu ir pasiklydę klystkeliuose.

Prie Kūčių vakarienės stalo susėdo 25 žmonės. Dusetų Švč Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pasirūpino Kūčių vakarienės simboliu – kalėdaičiais ir jaudinančia Kūčių vakaro malda, kurią sekdami klebono Stanislovo tariamais žodžiais, visi garsiai sukalbėjome: „Šiais Dieviškojo gailestingumo metais susirinkę prie Kūčių stalo ir švęsdami Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus gimimą, gerajam Dievui ir vienas kitam nuoširdžiai tariame šiuos susitaikinimo žodžius: ATSIPRAŠAU ir prašau atleisti – Dievo, gyvų ir mirusių savo šeimos narių, kaimynų ir visų žmonių, kuriuos užgavau ir sužeidžiau savo egoizmu, savanaudiškumu ir nemeile. ATLEIDŽIU visiems gyviems ir mirusiems, kurie mane ir mano mylimuosius privertė patirti neteisingumą ar skriaudą. DĖKOJU Dievui ir Jo žmonėms už Bažnyčią, už nuostabią kūriniją, už savo šeimą ir bendruomenę, kurioje galiu patirti ir liudyti gailestingąją meilę. GAILESTINGUMO MOTINA MARIJA ir visi Dievo šventieji, užtarkite ir padėkite mums visiems priimti žmogumi tapusio ir Betliejuje gimusio Dievo padovanotą Amžinojo gyvenimo dovaną. Amen“.

Plačiai atvėrus Gailestingumo metų duris…

Grupė Kalėdų konferencijos dalyvių

Į tradicinį Kalėdų renginį – dvasinę konferenciją – trečiąją Kristaus Gimimo iškilmių dieną jau penkioliktą kartą krikščionišką Alytaus bendruomenę pakvietė VšĮ „Dienos namai“ ir Šv. Angelų Sargų parapija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias koncelebravo kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC iš Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčios kartu su Alytaus dekanu ir klebonu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Garbus svečias klausėsi tikinčiųjų išpažinčių, sakė pamokslą tądien liturgijoje minimos Šventosios Šeimos šventės proga.

Aldona KUDZIENĖ

Šiandien daugelis jaunų žmonių nesubręsta iki reikalingų santykių šeimoje

Pamokslininko teigimu, šeima, santuokoje pašventinta Dievo, yra Jo kūrinys. Visas šeimos užduotis ir jos gyvenimą Dievas priskiria savai teisei. Pasak prelegento, kalbėti apie šeimą šiandien ypač aktualu, nes daugelis nesubręsta iki reikalingų santykių šeimoje ir lieka kaip praeiviai, prisėdę ant suolelio. Tas prisėdimas kartu ant suolelio, giliu dvasininko įsitikinimu, tikrai neužtikrina šeimos pagrindo tiesai, meilei, šventumui, pareigai. Lieka tai, ko jaunystė nori ir kuo žavisi: „Pajausiu meilę, pajausiu vyro ar moters artumą, pajausiu džiaugsmą, papramogausiu. Na, gims vaikai, dar ką nors pajausiu...“ Anot kun. K. Briliaus, atsinešdami nebrandžią savo jaunystę, asmenys nesiryžta įsipareigoti tiek, kiek reikia šeimai santuokoje: visai meilei, visam gyvenimui ir visu savimi. Baigdamas pamokslą, dvasininkas palinkėjo visiems šv. Mišių dalyviams su asmenine malda ir tiesa vesti savo vaikus bei anūkus į santuokinę šeimą, į visuomenę, kurioje gyvena pašventintos šeimos. Po šv. Mišių renginys tęsėsi miesto teatro kavinėje.

Ukrainietis vyskupas iš Romos Lietuvoje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Į Vilniaus Švč. Trejybės graikų katalikų apeigų bažnyčią iškilmingai įnešta šv. Juozapato relikvija. Su relikvija vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilykas) OSBM (kairėje), dešinėje – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Ukrainietis vyskupas Irinėjus (Ihoris Bilykas) OSBM yra Popiežiaus kanauninkas. Popiežiaus Benedikto XVI kvietimu nuo 2007 metų dirba Romoje, Marijos Madžiore bazilikoje (Basilica di Santa Maria Maggiore). 2015 metų Šv. Juozapato šventei į Lietuvą, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčią, amžinam saugojimui atvežė šventojo Juozapato relikviją (apie tai rašyta „XXI amžiuje“ 2015 12 04, nr. 45, p. 14, „Ypatinga šventojo Juozapato šventė Vilniuje“). Relikvija iškilmingai pristatyta bažnyčioje: procesija su relikvija apie bažnyčią, palaiminimas su relikvija, galimybė kiekvienam pasimelsti prie jos suteikė Šv. Juozapato šventei ypatingą dvasinę palaimą. Joje dalyvavo daug lietuvių.

Šv. Mišių pamokslą vyskupas Irinėjus OSBM skyrė šventojo Juozapato asmenybei ir nūdienos tikėjimo klausimams (pamokslas irgi išspausdintas minėtame straipsnyje). Svečias iš Romos pabrėžė, kad vyskupiškas tautų vienijimo apaštalo šv. Juozapato šūkis „Tegul visa būna viena“ (Jn 17, 21) buvo aktualus visais laikais ir ypač šiandien.

Per Telšių vyskupijos dvasininkų Kūčias pagerbti du garbūs jubiliatai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Apaštalinis protonotaras jubil. Juozapas Pranciškus Gedgaudas (centre) ir jo kurso draugas mons. jubil. doc. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis (dešinėje) su Telšių vyskupijos kunigais

Kūčių ir Šv. Kalėdų išvakarėse Telšių vyskupijos dvasininkai susirinko bendroms vadinamosioms Kunigų Kūčioms. Gruodžio 23 dieną dvasininkai rinkosi į Telšių vyskupijos Katedrą. Prieš 11 val. šv. Mišias buvo pakviesti išgyventi Dievo Gailestingumą ir priimti Susitaikinimo sakramentą. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, būrys vyskupijos kunigų, liturgijoje patarnavo trys diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Katedros vargonininkė Dalia Pleškienė. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas pasveikino visus susirinkusiuosius ir dalinosi savo įžvalgomis apie kunigų gyvenimą, pragyvenimą, jų uždavinius ir misiją pasaulyje ir Bažnyčioje. Vyskupas drąsino dvasininkus nebijoti sunkumų, uoliai ir su viltimi skelbti Evangeliją ir pasitikėti Viešpačiu.

Joanitų vienuolyno menėje ir katalikiškame kalendoriuje pristatytas V. Kvašio Šv. Pranciškus

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Vaidoto Kvašio „Pranciškus ir pavasaris“

Vieną rudens sekmadienį Šv. Jono Teologo vienuolyne, Jono Pauliaus II salėje, grožėjausi Vaidoto Kvašio darbais, atliktais pastele, „Iš šventųjų gyvenimo“ (pasirodo, jau antra ciklo dalis), o kitąkart ten pat po šv. Mišių pristatyta jo dvylikos darbų paroda (atskirai ir su naujuoju kalendoriumi) – apie Šv. Pranciškų.

Menėje kabo vienas nuolatinis didžiulis paveikslas su raiteliu ant balto žirgo centre. Man pavyko prie jo nufotografuoti autorių, o jis pakvietė į dabartinę parodą, pasakęs, kad interviu nemėgstąs duoti, betgi prasitarė apie gausią savo šeimyną, žmoną katalikę (norėjęs, kad būtų tikinti, ir tokią sutikęs) ir kad labai nustebęs, kai vienas kolega jo paklausęs, ar jam vaikai netrukdo dirbti. Anam Vaidotas tada atsakęs, kad vaikai – Dievo dovana, galinti tik įkvėpti menininką.

Laisvės gynėjų pagerbimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbia Sausio 13-osios aukas Antakalnio kapinėse Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Trečiadienį Lietuva minėjo 25 metus nuo kruvinų 1991 metų sausio įvykių. Ta proga Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyko įvairūs renginiai. Svarbiausi jų, žinoma, surengti ten, kur, gindami Nepriklausomybę, žuvo žmonės. Ir, be abejo, mūsų valstybės parlamente, tose vietose, kur buvo daugiausiai susibūrę Laisvės gynėjų, žuvusiųjų tėviškėse, Sausio 12-ąją, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime surengtas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatyta Algirdo Tarvydo fotografijų paroda „Už Laisvę“. Seimo Vitražo galerijoje atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais šioje Seimo rūmų erdvėje prisiekusiems gynėjams pagerbti, vyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Renginio dalyvius pasveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, o kun. Robertas Grigas susitikimo dalyvius pakvietė bendrai maldai. Paskui buvo skaitomi pranešimai. Laisvės gynėjų susitikime apdovanoti moksleivių rašinių konkurso „Nepriklausomybės gynėjai, jų indėlis ir reikšmė ginant Lietuvos valstybę 1990–1991 metais“ laureatai.