|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Bendra malda sujungė rankas ir širdis
DUSETOS. Kartais gyvenime vyksta tokie įvykiai, kurie ilgai neužsimiršta, kurie jaudina ir priverčia susimąstyti. Daugeliui Dusetų žmonių Šv. Kalėdų laukimo dienos tapo mažu stebuklu, apie kurį buvo kalbama, stebimasi, džiaugiamasi. Prie Kūčių vakarienės stalo buvo sukviesti ypatingi mūsų bendruomenės žmonės vieniši, neįgalūs, turintys priklausomybių, nesuspėję su šiuolaikinio gyvenimo tempu ir pasiklydę klystkeliuose. Prie Kūčių vakarienės stalo susėdo 25 žmonės. Dusetų Švč Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pasirūpino Kūčių vakarienės simboliu kalėdaičiais ir jaudinančia Kūčių vakaro malda, kurią sekdami klebono Stanislovo tariamais žodžiais, visi garsiai sukalbėjome: Šiais Dieviškojo gailestingumo metais susirinkę prie Kūčių stalo ir švęsdami Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus gimimą, gerajam Dievui ir vienas kitam nuoširdžiai tariame šiuos susitaikinimo žodžius: ATSIPRAŠAU ir prašau atleisti Dievo, gyvų ir mirusių savo šeimos narių, kaimynų ir visų žmonių, kuriuos užgavau ir sužeidžiau savo egoizmu, savanaudiškumu ir nemeile. ATLEIDŽIU visiems gyviems ir mirusiems, kurie mane ir mano mylimuosius privertė patirti neteisingumą ar skriaudą. DĖKOJU Dievui ir Jo žmonėms už Bažnyčią, už nuostabią kūriniją, už savo šeimą ir bendruomenę, kurioje galiu patirti ir liudyti gailestingąją meilę. GAILESTINGUMO MOTINA MARIJA ir visi Dievo šventieji, užtarkite ir padėkite mums visiems priimti žmogumi tapusio ir Betliejuje gimusio Dievo padovanotą Amžinojo gyvenimo dovaną. Amen. Stovėdami ir susiėmę už rankų, kai kurie net su ašaromis akyse, sukalbėjome Viešpaties maldą Tėve mūsų... Dalindamiesi vienas su kitu kalėdaičiais, pajutome nesumeluotą bendrystės, gerumo ir meilės vienas kitam jausmą. Atrodo, šis baltas pašventintas kalėdaitis kiekvieno širdyje įžiebė Kalėdų stebuklo nuojautą, geresnio gyvenimo laukimą, nes dalindamiesi šiuo baltu vilties ir tikėjimo simboliu, linkėjome vienas kitam sveikatos, ramybės, laimės, kokios jis trokšta, kokios jam reikia. Tai buvo nepaprasta Kūčių vakarienė. Žmonės kalbėjo ir dalinosi su visais savo gyvenimo sunkumais, svajonėmis, troškimais. Džiaugėsi, kad jie tapo mūsų broliais, nes kaip vienos šeimos nariai buvo pakviesti prie bendro Kūčių stalo. Kiekvienas turėjo, ką pasakyti, kuo pasidžiaugti, ar apgailestauti dėl tuščiai prabėgusio laiko. Štai visiems pažįstama Janytė papasakojo ne tik apie praėjusius metus, bet prisiminė ir savo jaunystę, kaip geri žmonės padėjo jai gauti Krikšto, Šv. Komunijos, Sutvirtinimo sakramentus, lankyti mokyklą, įsigyti profesiją. Ji apgailestavo, kad pasuko gyvenimo klystkeliais, kad prarado šeimą ir sveikatą. Aliukas, tapęs savo vienišų kaimynų padėjėju, dar suspėjo tą patį vakarą nunešti kalėdaitį savo neįgaliai kaimynei. Jis pasidžiaugė, kad jį sujaudino žmonių dosnumas ir gerumas, tačiau apgailestaudamas prisipažino, kad nebenueina į bažnyčią. Kalbėjo Jurijus, Renatas, Raimondas, Robertas, Žilvinas, Stasys, Natalija, Alina ir daugelis atėjusių. Gera buvo matyti džiaugsmu spindinčias žmonių akis, jausti, kad jiems brangi ši bendrystės ir Šv. Kalėdų laukimo diena. Vis dėlto nemažai pakviestųjų neatėjo. Gal buvo pavargę, gal neišdrįso, gal bijojo, nes pamiršo poterius, nevaikšto į bažnyčią, yra pasiligoję?.. Šios pirmosios Dusetose surengtos Kūčių vakarienės ir Šv. Kalėdų prisiminimui klebonas Stanislovas padalino visiems po spalvingą paveikslėlį, vaizduojantį Jėzaus Kristaus gimimą vargingoje Betliejaus prakartėlėje. Klebonas kalbėjo: Tegul tai bus gal vienintelis šventas paveikslėlis namuose, kuris kiekvienam primins, kad yra vieta, kur žmogus gali rasti paguodą ir viltį. Tai mūsų bažnyčia, laukianti kiekvieno. Beveik tris valandas prie turtingo ir dosnaus Kūčių vakarienės stalo tęsėsi buvimas drauge, bendravimas. Kiekvienam grįžtančiam į namus įdėta po lauknešėlį su stalo gėrybėmis, kad ši gerumo šventė dar būtų gyva ir namuose. Negalėjusiems ateiti, sergantiems Kūčių stalo dovanos buvo nuvežtos į namus. Ten teko pamatyti tikrąjį skurdą ir neviltį. Šios jaudinančios ir neužmirštamos Kūčių vakarienės įkvėpėjas ir globėjas buvo Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kan. S. Krumpliauskas. Esame dėkingi Seimo nariui Rokui Žilinskui, UAB Svaita generaliniam direktoriui Vaclovui Cibulskiui, Dusetų seniūnui Sauliui Kėbliui, dosniai materialiai parėmusiems ir jautriai palaikiusiems šią Kūčių vakarienę. Daug šilumos ir gerumo įdėjo rūpestingosios vakaro šeimininkėlės: Linutė, Elenutė, Bronytė, Onutė, Danutė ir pagalbininkas Stanislovas. Transportu pasirūpino Dusetų komunalinio ūkio vadovas Vytautas Repečka. Džiaugiuosi, kad ši Kūčių vakarienė sukėlė didelį atgarsį Dusetose. Sutikti dusetiškiai dėkojo, džiaugėsi ir išreiškė norą ne tik remti gražius labdaros renginius su mūsų bendruomenės žmonėmis, kuriems nepasisekė gyvenime, bet ir būti šalia jų, būti su jais ne tik per didžiąsias šventes ir niekada nepraeiti abejingai pro šalį. Štai kaip gražiai prasidėjo Gailestingumo metai Dusetų miestelyje.
Marija VARENBERGIENĖ,
Zarasų rajonas
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |