|
Kad džiaugsmui nieko netrūktų...
Kana mažytis miestelis netoli Nazareto. Galime spėti, jog Jėzaus motinai nuvykti į vestuves atstumas nesudarė problemos. Galėtume spėti, kad pats Jėzus į šią šventę atėjo kitu keliu nei Jo motina. Prisiminkime, jog prieš iškeliaudamas į Galilėją, Jis būna ten, kur Jonas krikštijo, Betanijoje, ir keliauja į šventę tik pasišaukęs mokinius.
Nežinau, kaip jums, bet man, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, atrodo mažumėlę keista. Juk vestuvės šeimos, bendruomenės ar viso mažo miestelio šventė. Ar galima keliauti čia su tais, kurie Tave mato vos ne pirmą kartą?.. Ar nekvepia rizika? Tačiau tai gal tik mūsų, perdėm racionaliai mąstančių žmonių, mintys.
Vestuvės. Pokylis. Tiesą pasakius, bandydamas stabtelėti ties šiais dviem žodžiais, susidūriau su netikėtu keblumu. Šioje šventėje Evangelistas Jonas mini tik vieną Jėzaus vardą. Atrodo, kad šiose vestuvėse nėra pačių svarbiausių jaunikio ir nuotakos. Keistos vestuvės. Tik Jėzus, motina, tarnai ir indai... Gal ir indai, skirti žydų apsiplovimams, būtų ramiai sau laukę kitos progos pasireikšti, jei ne Jėzaus motina. Galėtume sakyti, kad Ji į šventę atėjo ne šiaip sau, kad Jai buvo žinomas kiekvienas tų namų kamputis, netgi susirinkusių žmonių veidų išraiška, kai baigiasi vynas. Taigi, šventė turi baigtis gal net pačiu kulminaciniu momentu, nes ji patyrė fiasko. Kažkas prieš visą giminę, visą miestelio bendruomenę apsijuokė... Didesnės bėdos net ir negalėjo būti.
Jėzaus Motina nesiūlo receptų, nesistveria už galvos ir nekelia panikos. Ji tiesiog konstatuoja, jog baigėsi vynas. Net ir savo Sūnaus ji nieko neprašo. Ji žino, jog priešais Ją Dievo Sūnus, todėl viską ir atiduoda tiesiog į Jo rankas.
Koks Jėzaus atsakymas į šį tylų motinos kuždesį? Viena vertus, jis visiškai natūralus: jaunieji patys turi būti apgalvoję visas savo šventės smulkmenas ir visus nesklandumus numatę. Kita vertus, jis mums neįprastas ir šokiruojantis. Juk tarstelsime: koks Jėzus nemandagus tarti savo Mamai kas man ir tau, Moterie? Dar neatėjo mano valanda, mažų mažiausiai nehumaniška. Tačiau šis pasakymas aidu atsikartoja kryžiaus papėdėje ir jis toli gražu nėra toks svetimas biblinei kalbai. Jis reiškia: Palūkėk, nesiskubink! Žodžiu Moterie, be abejo, neįprasta sūnui kreiptis į motiną. Tačiau šis kreipinys pasikartoja ir Jn 19, 26. Manoma, jog tai aliuzija į Pradžios knygą (3, 15), kalbančią apie būsimą moterį piktosios dvasios nugalėtoją. Tas kreipinys ypač svarbiais atvejais (pradedant viešąjį veikimą ir mirštant) kaip tik pabrėžia Marijos didybę ir ryšį su Ieva.
Čia, Kanos vestuvėse, Marija visiškai atsidavusi savo Sūnui. Ji prisimena tą momentą, kai Nazareto namelio kambarėlyje pati angelui išpažino, jog yra pasirengusi būti Viešpaties tarnaite. Tuo ji dalijasi ir su nustebusiais, gal jau apie gresiančią katastrofą bent puse lūpų besišnibždančiais tarnais. Darykite, ką Jėzus lieps. Tereikia labai nedaug.
Visuomet bandau įsivaizduoti tarnų veidus. Daug ką realiai žinodami, jie tiesiog, Jėzui paliepus, dar kartą atidaro tų didelių indų dangčius. Ir štai: vietoje kasdienio, negyvo vandens puikiausias vynas. Koks radikalus pokytis. Keičiasi visa substancija. Atrodo, tereikėjo labai nedaug tik žodžio. Jei nebūtų jo, anie indai gal ir dabar dar tebestovėtų, laukdami geresnių laikų. Kalbu šiek tiek metaforiškai. Juk be keičiančio Dievo Žodžio labai dažnai liekame vien tiktai pilni negyvo vandens, skirto tik apsiplovimui ir niekam kitam. Viskas įgauna prasmę tik Dievui ištarus Žodį.
Turbūt daugelis norėtų į paslaptingas vestuves bent akies krašteliu žvilgtelti. Noriu visus pradžiuginti: mes, kuklūs žmonės, turime ir galimybę, ir kvietimą šiame pokylyje dalyvauti. Tai eschatologinis pokylis. Tai aliuzija į Jėzaus ir Bažnyčios vestuves, kuriose ir mes esame pakvieti dalyvauti.
Prisiliesti prie tų indų, žvilgtelti į juos be galo didelė dovana, skirta ir mums. Kažkas gal ragaus, kažkas neš stalo prievaizdui tą gerąjį vyną.
Niekuomet nepamirškime, kad tik Jėzus dovanoja džiaugsmo pilnatvę, tik Jis yra tas gerasis vynas, tik Jis žino, ko reikia, kad džiaugsmui nieko netrūktų. Kontempliuokime Marijos žvilgsnį. Tegul Ji būna džiaugsmo tarnaitė, visada į mūsų problemas atkreipianti Sūnaus dėmesį.
Kun. teol. lic. Nerijus Pipiras,
Kauno Gerojo Ganytojo parapijos vikaras,
LSMUL Kauno klinikų kapelionas
© 2016 XXI amžius
|