Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Plačiai atvėrus Gailestingumo metų duris…

Grupė Kalėdų konferencijos dalyvių

Kun. Kęstutis Brilius MIC Kalėdų konferencijoje kalbėjo vaikščiodamas tarp žmonių

Trumpais meniniais akcentais nuotaiką visiems pakėlė mokytojo eksperto Rimanto Jočio vadovaujami mokiniai

Į tradicinį Kalėdų renginį – dvasinę konferenciją – trečiąją Kristaus Gimimo iškilmių dieną jau penkioliktą kartą krikščionišką Alytaus bendruomenę pakvietė VšĮ „Dienos namai“ ir Šv. Angelų Sargų parapija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias koncelebravo kun. Kęstutis Kazimieras Brilius MIC iš Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčios kartu su Alytaus dekanu ir klebonu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Garbus svečias klausėsi tikinčiųjų išpažinčių, sakė pamokslą tądien liturgijoje minimos Šventosios Šeimos šventės proga.

Aldona KUDZIENĖ

Šiandien daugelis jaunų žmonių nesubręsta iki reikalingų santykių šeimoje

Pamokslininko teigimu, šeima, santuokoje pašventinta Dievo, yra Jo kūrinys. Visas šeimos užduotis ir jos gyvenimą Dievas priskiria savai teisei. Pasak prelegento, kalbėti apie šeimą šiandien ypač aktualu, nes daugelis nesubręsta iki reikalingų santykių šeimoje ir lieka kaip praeiviai, prisėdę ant suolelio. Tas prisėdimas kartu ant suolelio, giliu dvasininko įsitikinimu, tikrai neužtikrina šeimos pagrindo tiesai, meilei, šventumui, pareigai. Lieka tai, ko jaunystė nori ir kuo žavisi: „Pajausiu meilę, pajausiu vyro ar moters artumą, pajausiu džiaugsmą, papramogausiu. Na, gims vaikai, dar ką nors pajausiu...“ Anot kun. K. Briliaus, atsinešdami nebrandžią savo jaunystę, asmenys nesiryžta įsipareigoti tiek, kiek reikia šeimai santuokoje: visai meilei, visam gyvenimui ir visu savimi. Baigdamas pamokslą, dvasininkas palinkėjo visiems šv. Mišių dalyviams su asmenine malda ir tiesa vesti savo vaikus bei anūkus į santuokinę šeimą, į visuomenę, kurioje gyvena pašventintos šeimos. Po šv. Mišių renginys tęsėsi miesto teatro kavinėje.

Yra daug žmonių, gaunančių paramą

Popiežius Pranciškus  šiuos liturginius metus yra paskelbęs jubiliejiniais Gailestingumo metais. Tad ir dvasinė konferencija buvo skirta pamąstymams apie gailestingumą. Konferencijos vedėja Asta Galbuogienė sveikinimą pradėjo Kalėdų giesme Dievo Motinai ir sava poezija bei sentencija apie šeimą. Miesto savivaldybės atstovė, administracijos direktoriaus pavaduotoja, Tarybos narė Silvija Peštenienė palinkėjo Naujaisiais metais kuo dažniau jausti šventę savo širdyse.

Apie gailestingumo ženklus viešajame gyvenime – įvairias socialines  programas – kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Rima Mockevičienė. „Kalėdos – metas, kai sušyla širdys, kai namuose jaukiai dega žvakelės ir kvepia eglutės šakelės, o žmonės dalijasi gerumu ir meile. Tačiau visuomet šalia mūsų yra žmonių, kuriems to stinga. Socialinės paramos skyriaus darbuotojai su tokiais žmonėmis susitinka kiekvieną darbo dieną. Šiemet esame gavę 10 633 asmenų prašymus gauti socialinę pašalpą, 12 270 asmenų kreipėsi prašydami kompensacijų už šilumą, geriamąjį ir karštą vandenį. Nemokamas maitinimas skirtas 1 893 vaikams, 953 vaikams nupirkti mokinio reikmenys. Šiemet 249 žmonės gavo vienkartines pašalpas, skiriamas stichinių nelaimių, gaisrų, ligos metu, dar 3 648 – paramą maisto produktais iš Europos Sąjungos intervencinės programos“, – tokią statistiką pateikė R. Mockevičienė.

Artimo meilei yra erdvės ir tarp skaičių

Konferencijoje gvildentas ir mokslininkų indėlis puoselėjant gailestingumą visuomenėje. Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narės prof. dr. Aldona Vilkelienė ir dr. Ramutė Orenienė pastebėjo, kad moksle gailestingumo nėra daug. Šiandien Alytaus darbo biržoje direktoriaus pavaduotoja dirbanti R. Orenienė teigė, kad mes visada širdyje ir atmintyje nešiojame savo patyrimą – gerą, gražų ir sudėtingą, sunkų. „Nežinau, ką pasakyti apie gailestingumą. Moksle viską lemia skaičiai, suskaičiavimas, kada tema, problema suvokiama ir pateikiama iš naujo taško. Surandamas naujas tos problemos sprendimas. Pateikiama su naujais faktais statistika. Daug metų dirbau psichologės darbą, įkūriau „Paguodos telefoną“. Šiandien labai gaila, kad dėl biurokratinių aplinkybių jo nėra. Budintys savanoriai sulaukdavo ir atsakydavo į daugybę skambučių. Tai labai reikalinga. Vadovaudama Alytaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai dirbau su nemotyvuotais žmonėmis, ilgalaikiais bedarbiais, nuteistaisias, kurie dėl pasitikėjimo ir stiprybės stokos patys negalėjo įsidarbinti. Su olandais ir danais buvome parengę darbo galimybių programą. Ilgalaikiai bedarbiai, iš pirmo žvilgsnio visiškai beviltiški klientai, su kuriais psichologai dirbdavo kelias dienas per savaitę, po mėnesio ar pusantro įsidarbindavo arba pradėdavo mokytis. Ypatingai džiugu, kad keitėsi nuteistieji. Gaila, kad puiki programa pasibaigė. Šiuo metu dirbu darbo biržoje, bet ir čia nestokojama meilės darbui, nors pati sistema yra apibrėžta, įsprausta į siaurus ir griežtus rėmus, bet artimo meilei yra erdvės“, – teigė socialinių mokslų dr. R. Orenienė.

Lydi senos gerumo tradicijos

Alytaus muzikos mokyklos direktorė prof. dr. A. Vilkelienė kartu su visais pasidžiaugusi pučiamųjų instrumentų klasės mokytojo eksperto Rimanto Jočio paruoštų mokinių Jorio Gudelevičiaus, Tautvydo Aleksiūno, Arno Krasnicko, Domo Grimalausko, Paulinos Avižienytės, Emilijos Norutės, Žygimanto Remeškevičiaus, Benjamino Čekavičiaus, Gyčio Šimanskio, Jorio Kibildžio, Arno Abramavičiaus nuotaikingai sugrotais muzikos kūrinėliais, kalbėjo: „Kaip vaikai, kurie čia grojo, yra susiję su gailestingumu? Paklauskime jų, ar jie galvojo apie gailestingumą? Turbūt ne, nes norėjo ir atėjo čia pagroti. Mūsų mokiniai jau nuo 1992 metų, surinkę ir išplovę savo senus žaislus, pasiėmę atliekamus pieštukus, nešė juos į Vaikų globos namus, kur auklėtinių kontingentas gana įvairus. Ten jiems pagrojo, padovanojo, ką atsinešė, ir santykiai atšilo. Tuomet tie namai dar tiek svečių ir lankytojų neturėjo. Mūsų vaikai grįždavo išdidūs, patenkinti. Kokios gražios jų širdys! Ir dabar su malonumu groja kviečiami į dvasines konferencijas“. Profesorė kalbėjo apie sėkmingą muzikos terapijos taikymą globos ir slaugos statusą turinčiose įstaigose. Nors tekdavo į palatas atėjus su vienu planu, keisti jį į kitą, bet rezultatas būdavo geras, ligoniai, sveikstantys po insulto, ėmė girdėti savo dainuojantį balsą. Muzikos mokykla sėkmingai ugdo ir neįgaliuosius, jų neišskirdama. Profesorės pastebėjimu, šie vaikai niekada nesako, kad pavargo, jie – puikus pavyzdys sveikiesiems, kurie kartais pritingi daugiau padirbėti. Prelegentė baigdama pasidalino savo artimųjų piligrimystės patirtimi ir visiems linkėjo patirti gailestingumą ateinančiais Naujaisiais metais, keliaujant Dievo ir savęs pažinimo keliu.

Kad būtų, kas klauso, kas išgirsta

Konferenciją tęsė kun. K. Brilius MIC. Dvasininkas vaizdžiai pristatė tikėjimo įžvalgas, kur link keliaujame. Anot kunigo, Kalėdos – pats tinkamiausias metas daugiau dėmesio skirti vaikams bei jų dvasingumui ugdyti, nes puikų pavyzdį mums parodo Dievas. Kur to nėra, ten vyksta marketingas – meilės ryšys kompensuojamas nupirktų dovanų kiekiu. Tęsdamas gailestingumo temą, kunigas sakė, kad tarnaudamas Marijampolėje, buvo įkūręs „Paguodos telefono“ tarnybą. Šią savo tarnystę tęsia iki dabar, tarnaudamas 24 valandas per parą. Kaip kunigas atsiliepia susikurtoje internetinėje parapijoje – www.kapelionas.lt. Gailestingumo užduotis yra ta, kad būtų kas klauso, kas išgirsta.

„Gailestingumas turi įvairių formų. Kai groja vaikai, tai – dieviškas gailestingumas. Savo instrumentais jie daugeliui atneša gailestingumo dovaną... Atnešti gailestingumo dovaną – atnešti vienybę. Labiausiai žmones suvienija kartu kuriamas gėris ir kartu prasmingai įveikta kančia. Telaimina Viešpats jūsų gerumą“, – pranešimą baigė kun. K. Brilius MIC.

Meninių konferencijos intarpų metu skambėjo ne tik muzikos pedagogo Rimanto Jočio mokinių atliekami kūriniai, apskrities literatų klubo „Tėkmė“ atstovės – pirmininkė Emilija Krušinienė ir poetė Scholastika Kavaliauskienė – Kalėdų džiaugsmą išreiškė savo sukurtomis eilėmis, išsakė savus palinkėjimus.

Malonus bendravimas baigėsi Alytaus dekano g. kan. A. Užupio padėkomis buvusiam dekano klebonui kun. K. Briliui, konferencijos vedėjai, prelegentams, menininkams, konferencijos sumanytojai ir organizatorei „Dienos namų“ direktorei Kristinai Bondarevai, kuri šia švente daug gėrio atnešė kiekvienam jos dalyviui. Renginys, pasak dekano, jau nebesutilptų į dešimtbalę vertinimo skalę. Tai patvirtino ir kiti jos klausytojai, atvirai kalbėję, kad kupini džiaugsmo bei Dievo malonių grįš į savus namus.

Alytus
Zenono Šilinsko nuotrauka

© 2016 „XXI amžius“