Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Septintasis K. Barėno literatūrinės premijos laureatas

Bronius VERTELKA

K. Barėno skaitykloje. Mykolas Sauka (antras iš kairės) su K. Barėno giminaičiais, G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktore Rima Maselyte bei Lietuvos fondo valdybos nariu ir įgaliotiniu Lietuvai Leonu Narbučiu

Į lentynėlę šalia kitų K. Barėno literatūrinės premijos laureatų knygų Mykolas Sauka padėjo ir savo apsakymų rinkinį „Grubiai“ Autoriaus nuotraukos

Panevėžys. Sausio 12-ąją G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvardytas 7-asis rašytojo, žurnalisto ir leidėjo Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatas. Juo tapo skulptūros magistras Mykolas Sauka už apsakymų rinkinį „Grubiai“. Žinomų dailininkų Nomedos ir Šarūno Saukų sūnus nėra profesionalus rašytojas, ir to, kad kilęs iš menininkų šeimos, visiškai nesureikšmina.

M. Sauka gimė 1989 metais Vilniuje. 1996–2008 metais mokėsi Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje. 2014 metais baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūros magistrantūrą. 2010-aisiais stažavosi Italijoje, Mačeratoje. Kartu su tėvais dailininkais Nomeda ir Šarūnu Saukomis dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2014 metais jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Gyvena ir kuria Vilniuje.

Iškilmės pradžioje Lietuvos fondo valdybos narys ir įgaliotinis Lietuvai Leonas Narbutis apie mūsų tautiečių veiklą užsienyje pristatė kilnojamąją parodą „Lietuviais esame mes gimę“. Baigiantis karui, pats jis būdamas 8 metų su tėvais pasitraukė į Vakarus. Tėvynę vėl pamatė tik 1989-aisiais, dar po 15 metų grįžo į ją gyventi. 1944 metais, bijodami rusų keršto, iš Lietuvos į Vakarus pabėgo apie 60 tūkstančių žmonių, maždaug pusė jų išsisklaidė po visą pasaulį. Tačiau savo tapatybės jie niekada nepamiršo ir tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva. Apie tai, ką veikė užjūryje, ką atsinešė, ką grąžino gimtajam kraštui, ir bandoma parodyti parodoje. Ją remia Lietuvių fondas, įkurtas JAV 1962 metais. Pirmaisiais jo nariais tapo 28 žmonės, sudėję apie 19 tūkstančių dolerių. Šiandien fonde – jau apie 40 milijonų. Vien pernai 769 tūkstančiai dolerių buvo išdalinta, kad neužgestų lietuviškumo šviesa ir toliau skleistų savo skaisčius spindulius.

Bibliotekos direktorė Rima Maselytė savo kalbą pradėjo apie kraštietį rašytoją, vertėją ir leidėją Kazimierą Barėną, kilusį iš Panevėžio rajono Stanionių kaimo vienkiemio. Tai buvo žinomiausia visų laikų lietuvių diasporos Didžiojoje Britanijoje asmenybė, visą savo gyvenimą susiejusi su spausdintu lietuvišku žodžiu. Būdamas emigracijoje, jis liko ištikimas Lietuvai ir nepriėmė jokios kitos valstybės pilietybės. Tokią nuostatą aiškinęs, kad dviejų Tėvynių nebūna.

Būsimasis rašytojas gimė 1907 m. gruodžio 30 d., lankė Panevėžio berniukų gimnaziją. Šviesuolių Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Julijono Lindės-Dobilo skatinamas pradėjo rašyti. Vėliau baigė Vytauto Didžiojo universiteto lituanistikos ir pedagogikos studijas, bendradarbiavo spaudoje. 1944 metais pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, o nuo 1947-ųjų – Didžiojoje Britanijoje. Londone išgyveno net 59 metus. K. Barėnas parašė penkias novelių knygas, keturis romanus ir visą gyvenimą dirbo lietuviškoje spaudoje. Jo kūryba buvo ne kartą ir aukštai įvertinta: apdovanota Vinco Krėvės literatūrine premija, prestižine JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos premija. Už nuopelnus Lietuvai 1997 metais K. Barėnas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordinu. Mirė 2006 metų kovo 17 dieną Londone.

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas rašytojo turtas, sukauptas emigracijoje, – apie 4 tūkstančiai knygų ir jo asmeninis archyvas. 2007 metais rašytojo žmona Marija Barėnienė bibliotekai pasiūlė įsteigti savo vyro K. Barėno literatūrinę premiją, skirtą jauniesiems rašytojams skatinti. Lėšos jai – M. ir K. Barėnų santaupos, gautos paties rašytojo už įvairias nominacijas ir premijas. Premija paprastai įteikiama sausio 12-ąją K. Barėno gimimo dieną (pagal naująjį kalendorių).

Pirmoji K. Barėno literatūrinė premija buvo įteikta 2008 metais prozininkei Laurai Sintijai Černiauskaitei už knygą „Benedikto slenksčiai“. Vėliau ją gavo Andrius Jakučiūnas (už knygą „Tėvynė“), Ieva Toleikytė (už knygą „Garstyčių namas“), Aleksandra Fomina (už romaną „Mes vakar buvom saloje“), Jurga Tumasonytė (už kūrinį „Dirbtinė muselė“) ir Tomas Vaisieta (už knygą „Paukščių miegas“). Laureatams įteikiama piniginė premija ir dailininko Ramūno Vereckio sukurtas laureato diplomas.

2015 metų K. Barėno literatūrinei premijai gauti buvo pasiūlyti keturi autoriai: Monika Budinaitė (knyga „Kanifolijos dulkėse“), Akvilė Kavaliauskaitė (knyga „Du gyvenimai per vieną vasarą“), Mykolas Sauka (knyga „Grubiai“) ir Agnė Žagrakalytė (knyga „Klara“). Vertinimo komisijos narių – prozininkės, poetės, publicistės, vertėjos Birutės Jonuškaitės, literatūrologo Virginijaus Gasiliūno, poeto, vertėjo, publicisto, literatūros kritiko Mariaus Buroko, poetės Elvyros Pažemeckaitės, premijos fundatorės M. Barėnienės, bibliotekos direktorės Rimos Maselytės (komisijos pirmininkės) – valia 2015 metų K. Barėno literatūrinė premija skirta jaunajam rašytojui Mykolui Saukai (26 metai) už apsakymų rinkinį „Grubiai“.

Bibliotekos darbuotoja Elvyra Pažemeckaitė sakė, kad į lietuvių literatūrą įžengė profesionalus skulptorius, dalyvaujantis parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo skulptūros labai savitos, originalios, jose yra melancholijos, cinizmo ir grotesko. M. Sauka kuria ne laukdamas įkvėpimo, bet atkakliu darbu.

Literatūros kritikė Emilija Visockaitė, vertindama M. Saukos kūrybą, pabrėžė: „Šiandien parašyta labai mažai gerų nerimtų kūrinių, daugiausia esama labai rimtų, bet prastai parašytų“.

Literatūrinę premiją įteikusi bibliotekos direktorė R. Maselytė kvietė visus bet kuria proga užsukti į biblioteką, jos fonduose – jau apie 1 milijonas įvairių leidinių.

Paties premijos laureato pasisakymas buvo trumpas: „Man sakė, kad kalba gali susidaryti mažiausiai iš trijų žodžių: visiems labai ačiū“.

Šventinę programą pagyvino bibliotekos darbuotojos, garsiai skaičiusios vieną M. Saukos knygos „Grubiai“ apsakymą ir sugebėjusios įsijausti į savo vaidmenis. Kaip tikroms aktorėms salė negailėjo plojimų.

Simbolinę dovaną nuo bibliotekos – knygas apie iškiliausius Panevėžio krašto žmones Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, Kazimierą Barėną ir Juozą Miltinį – gavo M. Sauka. Jis, E. Visockaitė ir L. Narbutis dovanų gavo po Panevėžyje leidžiamą istorijos ir kultūros žurnalą „Senvagė“.

Po to visi ėjo į bibliotekos antrajame aukšte įsikūrusią K. Barėno skaityklą. Į lentynėlę šalia ankstesnių K. Barėno literatūrinės premijos laureatų knygų M. Sauka padėjo ir savo apsakymų rinkinį „Grubiai“. Bibliotekos svečių knygoje jis paliko savo įrašą. Pageidaujantiems rašė autografus.

Pirmajame bibliotekos aukšte buvo galima įsigyti M. Saukos apsakymų rinkinį „Grubiai“ ir kitų Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos leidinių.

© 2016 „XXI amžius“