Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Ekumeninės pamaldos

Stačiatikių šventikas Dmitrijus ir klebonas kun. Medardas Čeponis pradedant procesiją nuo stačiatikių Švč. Trejybės cerkvės Švenčionyse

Sausio 18–25 dienos visame pasaulyje paskelbtos maldos už krikščionių vienybę aštuondieniu. Tą savaitę ypatingu Gailestingumo jubiliejaus ženklu tapo ekumeninės pamaldos. Šiandien pasakojame apie tai, kaip jos buvo minimos įvairiose Lietuvos vietose.

ŠVENČIONYS. Žvarbią sausio 22-osios pavakarę į stačiatikių Švč. Trejybės cerkvę būrėsi tikintieji. Maldą už krikščionių vienybę giedojo stačiatikių šventikas Dmitrijus. Paskui, nešini paveikslu „Jėzau, pasitikiu tavimi“, parapijos senjorams giedant „Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė“, visi pajudėjo link savivaldybės pastato. Saugiai pereiti sankryžą pagelbėjo Švenčionių policijos ekipažas. Toliau visi žygiavo pro miesto parką ir skambant Visų Šventųjų katalikų bažnyčios varpams eisena sustojo ant šios bažnyčios laiptų. Čia maldą sukalbėjo jos vikaras kun. Marijanas Apriško. Visi, nešini žvakutėmis ir vaikų chorui giedant „Nušvisk Dievo Bažnyčia“, žengė „šviesos taku“ link altoriaus. Keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų) buvo skaitomas šv. apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams skaitinys, psalmę giedojo Šarūnė, o Evangeliją apie palaiminimus paskelbė klebonas kun. Medardas Čeponis, svečias stačiatikių kun. Dmitrijus ir vikaras kun. Marijanas. Po apaštalų tikėjimo išpažinimo sutartinė visuotinė malda, kurią skaitė keturios skaitovės, irgi skalbėjo keturiomis kalbomis. Po sutartinės „Tėve mūsų“ maldos vieni kitiems palinkėjo ramybės ir pamaldos užbaigtos bendru dvasininkų palaiminimu. Po pamaldų klebonas kun. M. Čeponis padėkojo stačiatikių šventikui Dmitrijui ir parapijiečiams už bendras maldas, o visiems palinkėjo kasdieniame gyvenime toliau puoselėti tarpusavio pagarbą, jautrumą artimui, vargstantiems, ir siekti svajingos krikščionių vienybės...

Kunigo gimtadienis

Šv. Mišias aukoja (iš kairės) kunigai Marijonas Savickas, Aldas Čeponis ir Vidas Smagurauskas

Ignalina. Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kun. Aldas Čeponis šventė 70-ąjį gimtadienį. Šv. Mišiose, kurios buvo aukojamos Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, dalyvavo 15 Ignalinos ir Švenčionių dekanatų kunigų. Pamokslą pasakė Mielagėnų parapijos klebonas kun. Marijonas Savickas. Pamokslininkas kalbėjo apie šviesą ir tamsą. „Kristaus šviesa nušvietė pasaulio tamsą, kad išgelbėtų žmones, bet ne visi priėmė šviesą, nes jų darbai buvo tamsūs. Šviesos nešėjais Kristus pasirinko apaštalus, kunigus. Šią tikėjimo šviesą jubiliatas skleidžia jau 40 metų. Jis neša Kristaus Evangelijos šviesą savo aplinkoje, – sakė kun. M. Savickas. – Nuo 1976 metų Švenčionyse, po metų – Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, dar po metų – Pabradėje, vėliau – Kaltanėnuose, Linkmenyse, Dūkšte, Daugėliškyje, Strūnaityje. Kun. A. Čeponis daugumą metų praleido Ignalinos krašte, darbavosi sielų išganymui tyliai, ramiai, neieškojo garbės, nelaukė pripažinimo, bet skelbė Kristaus Evangelijos šviesą ir tiesą visų žmonių gerovei... Mes čia esame, kad palaikytume jį malda ir kunigiškąja bendryste“...

Visi tebūna viena...

Klaipėda. Sausio 14-osios ketvirtadienio vakare, Marijos, Taikos Karalienės, parapijiečiai sulaukė didžiulio svečių būrio iš visų Klaipėdos bažnyčių. Jie tą vakarą susirinko drauge melstis. Tokiu maldos vakaru prasidėjo kasmėnesinių renginių ciklas – Klaipėdą vienijantys maldos ir bendrystės vakarai, vedantys į spalio 15-osios, „Klaipėdos miesto atsinaujinimo dienos“, renginį. Šie maldos vakarai vyks kartą per mėnesį vis kitoje Klaipėdos bažnyčioje. Po Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios stogu susibūrę Klaipėdos miesto tikintieji kartu meldėsi iškilmingos adoracijos metu, šlovino Viešpatį giesme, kurią dovanojo parapijos vaikų ir jaunimo choras, vadovaujamas Linos Budreckienės, drauge meldėsi, klausėsi parapijiečio Liudo Varatinsko liudijimo apie jo asmeninį santykį su Dievu, dalyvavo kun. Andriaus Vaitkevičiaus vadovaujamoje meditacijoje, susipažino su Genutės Paulauskienės suburta didžiule maldininkų grupe, įsipareigojusia kiekvieną ketvirtadienį skirti valandą Viešpačiui ir melstis už Klaipėdą. Visi džiaugėsi tą akimirką apėmusia vienybės tikėjime dvasia. Bendroje maldoje dalyvavo Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus, Šv. Kazimierio parapijos klebonas kun. Rolandas Karpavičius ir Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius. Šių klebonų įsijungimas į bendrą maldą dar labiau sustiprino troškimą vienytis ir kartu dalytis vieno tikėjimo džiaugsmu. Pasibaigus adoracijai parapijiečiai ir svečiai dar nesiskirstė ir rinkosi jaukiam bendravimui geriant arbatą...

Pagarba ir nuoširdumas dvasinėje bendrystėje

Evangelikų liuteronų ir katalikų kunigai ekumeninėse pamaldose (iš kairės): Karolis Skausmenis, Vaidotas Vitė, Mindaugas Alekna, Mindaugas Dikšaitis, Algis Genutis

Maždaug XI–XV amžiuje Europoje vyko krikščionybės skaidymasis į skirtingas konfesijas: katalikai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai ir t. t. Tai tęsėsi ne vieną šimtmetį. Nors visos konfesijos pripažino tą patį Dievą (Jėzų Kristų), „Tikėjimo išpažinimą“, paties Dievo išmokytą maldą „Tėve mūsų“ bei kai kurias kitas maldas, vis dėlto kiekvienoje konfesijose buvo meldžiamasi tarsi į „savąjį“ Dievą. Todėl prasidėjo judėjimas, vadinamas ekumenizmu. Tai – dviejų graikų kalbos žodžių darinys: „okos“ (namas) ir „oikoumene“ (gyvenantys namuose kartu, t. y. namiškiai, o plačiąja prasme, visa žmonija, gyvenanti Žemėje). Pirmasis lietuvių ekumeninis judėjimas, mėginant užmegzti dialogą, suartinant konfesijas bendram katalikiškam tikėjimui, įvyko Čikagoje. Lietuvių išeivijos pastangomis čia ir buvo surengtos pirmosios lietuviškos pamaldos. Dabar jos organizuojamos kasmet. Ten, kur esama skirtingų konfesijų, vyksta ekumeninės pamaldos už dvasinę bendrystę (tik ne šv. Mišios, kuriose skaitomi tam parinkti Šventojo Rašto skaitiniai, kalbamos „Tėve mūsų“, „Tikėjimo išpažinimas“ bei kitos bendros maldos, giedamos giesmės) ir t. t. Tai stiprina dvasinę bendrystę, vienybę. Ekumeninės pamaldos padeda skirtingoms konfesijoms suvokti, jog esame ne kažkokio atskiro „savojo“ Dievo garbintojai ir kūriniai, o mus visus sukūręs Dievas yra vienas. Tik dėl jau minėto krikščionių susiskaldymo, nebetapome bendra „avide“...

Meldėsi įvairių konfesijų krikščionys

VILNIUS. Sausio 25-ąją Maldų už krikščionių vienybę savaitę vainikavo bendra įvairių konfesijų krikščionių bažnyčių vadovų ir tikinčiųjų malda Šv. Jonų bažnyčioje. „Tėve, tegul visi bus viena“ – prašė Tėvo Jėzus, prieš pasitikdamas artėjančią mirtį. Jei vienybė yra Dievo dovana, krikščionys privalo vienu balsu jos prašyti. Ekumeninių pamaldų dalyviai klausėsi Dievo žodžio, kurį pakomentavo evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Pamaldas praturtino Vilniaus stačiatikių bendruomenės choristų atliekamos giesmės. Pasisotinę Dievo žodžiu, visi susirinkusieji prašė Dievo atleidimo už tai, kad gyvenime ne visada sugebėjo pilnai paliudyti Evangelijos šviesą. „Turime bendrą pašaukimą: būti pasaulio šviesa ir žemės druska“, – priminė pamokslininkas. Simboliškai atnaujindami šį įsipareigojimą pamaldų dalyviai užsidegė po žvakutę nuo Velykinės žvakės, paragavo žiupsnelį druskos. Maldą vainikavo invokacija pagal ses. Faustinos Kovalskos dienoraštį bei bendras visų dvasininkų palaiminimas.