Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kodėl svarbu žinoti savo šeimos istoriją?

„XXI amžiaus“ redaktoriaus šeimos archyve – jo tetos išsaugota nuotrauka, kurioje užfiksuotas apie 1905 metais nusifotografavę jo proseneliai Antanina ir Jurgis Bacevičiai iš Liepkartų kaimo su keturiais vaikais

Psichologų teigimu, šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje auga, bręsta ir yra ugdoma asmenybė. Kaip teigia daugelis antropologų, šeima yra pamatinis žmonių socialinę bendriją formuojantis elementas. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvos lokaliosios istorijos I kurso magistrantai, vadovaujami prof. dr. Aivo Ragausko, atliko savo šeimų istorijos tyrimą. Sudarant istoriją, buvo svarbus ne tik individualių asmenų (protėvių tiesioginė linija), bet ir šeimos geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio mobilumo aspektų atskleidimas. Pagal tai, kas buvo atlikta, galima matyti tam tikrus dėsningumus kiekvieno studento šeimoje atskirai ir bendrai, lyginant visų šeimų istorijas. Tyrimas susidėjo iš turimų šeimos ir giminės dokumentų ir nuotraukų archyvo sudarymo, kurio pagrindu vėliau, analizuojant turimus dokumentus ir žodinius šeimos narių pasakojimus, buvo bandoma atkurti šeimos istoriją. Prof. dr. A. Ragauskas sako, kad šeimos ar bendruomenės istorijos žinojimas yra europinės tapatybės dalis. „Tuomet valstybei nepalyginamai sunkiau manipuliuoti mūsų istorine atmintimi. Šeima ar miestelis gali disponuoti savu žinojimu, o tam reikia pasakojimų, nuotraukų, dienoraščių, genealoginių lentelių. Negerai, kai žmonės veislinių arklių ar šunų istoriją žino geriau nei savo“, – sako A. Ragauskas. Pasak profesoriaus, šeimos istoriją svarbu žinoti ir praktiniais sumetimais, nes, pavyzdžiui, taip galima lengviau identifikuoti paveldimas ar potencialias ligas.

Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms

„Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą“

(Mykolas Kleopas Oginskis, 1794 04 29)

Mykolas Kleopas Oginskis

Baigiame pasakojimą apie Mykolą Kleopą Oginskį (1765–1833). Šį kartą susipažinkime su jo žmonomis, vaikais, vaikaičiais ir kūrybiniu palikimu.

M. K. Oginskio veiksmai dėl Lietuvos atkūrimo vis dažniau atsimušdavo į apgaulingos caro politikos sieną. „Prisiminimuose, – rašo kunigaikštis, – aš smulkiai išpasakojau savo žygius, kad įtikinčiau Aleksandrą sutikti su mano planais. Aš stropiai gaudydavau menkiausius paguodos žodžius, kurių aš laukiau iš jo lūpų, ir jo pažadai, kad ir visada tušti, mane padarydavo laimingą, nes aš tikėjau tuo. Be to, aš kito nemačiau ir netroškau, kaip matyti geresnę mano tėvynainių dalią, pašalinant piktnaudžiavimus, kurie karaliavo mūsų provincijoje, ir užtikrinti tautiškumą keturiolikai milijonų gyventojų, kurie, būdami visi kartu, galėtų dar tikėtis atkurti laisvą ir nepriklausomą valstybę“.

Knyga apie Lietuvos kariuomenės generolą

Dr. Jonas Andriuškevičius, Gintaras Lučinskas, Algirdas Diliūnas

Gruodžio 18 dieną Kauno įgulos Karininkų ramovės didžiojoje salėje vyko knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą Klemensą Popeliučką (1892–1948) sutiktuvės. Šiai knygai medžiagą, nuotraukas, dokumentus ilgus metus rinko Žiemgalos draugijos tarybos narys, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) Kauno apskrities skyriaus valdybos narys, pirmininko pavaduotojas, brigados generolo Klemenso Popeliučkos sūnėnas dm. plk. ltn. Algirdas Diliūnas. Knygą spaudai parengė Dzūkijos kraštotyrininkas, šaulys, LAKS Kauno apskrities skyriaus narys, ats. ltn. Gintaras Lučinskas. Ji gausiai iliustruota fotografijomis, tiražas – 600 egz.

Šventinį renginį vedė LAKS Kauno apskrities skyriaus Kultūros komisijos pirmininkas ats. mjr. Gediminas Reutas, fortepijonu klasikos kūrinius atliko Tautvydas Tamulevičius. Apie Nepriklausomos Lietuvos karo technikos viršininko brigados generolo Klemenso Popeliučkos gyvenimą, tarnybą Lietuvos kariuomenėje, veiklą, šeimos likimą įdomius pranešimus ir pasisakymus pateikė Ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius, plk. ltn. Alfonso Jurskio dukra Snieguolė Jurskytė-Akstinienė, istorikas, dm. vyr. ltn. Algirdas Markūnas, dm. plk. ltn. Algirdas Diliūnas, ats. ltn. Gintaras Lučinskas, Žiemgalos draugijos Kauno skyriaus narė, krašto atstovė Irena Liucija Kerelytė ir kt.