Etnografinių regionų metus palydint
|
Renginio organizatoriai ir dalyviai
|
VARĖNA. Gruodžio 17 dieną Viešojoje bibliotekoje vyko renginys Varėnos krašto tautosakos rinkėjai ir pateikėjai, skirtas Etnografinių regionų metams paminėti. 2015-ieji Seimo buvo paskelbti Etnografinių regionų metais. Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojos Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė rajono laikraščiuose Giružis ir Merkio kraštas paskelbė straipsnių ciklą apie Varėnos krašto tautosakos rinkėjus ir pateikėjus. Bibliotekoje parengtos spaudinių parodos Tautosakos rinkėjai Varėnos rajone, Varėnos krašto tautosakos pateikėjai, Leidiniai, kuriuose pateikta Varėnos krašto tautosaka. Siekiant apibendrinti šią pateiktą informaciją, bibliotekoje buvo suorganizuotas renginys.
Vakaras apie tautosakininkus prasidėjo Marcinkonių etnografinio ansamblio Advento daina Vai tu kuosela. Demonstruotos skaidrės apie tautosakininkų Onos Jauneikienės-Pašukonytės, Petro Zalansko, Rožės Sabaliauskienės, Agotės Žuraulienės, Anelės Čepukienės, Juozo Averkos, Marcelės Paulauskienės, kun. Juozo Čapliko, kun. Prano Bieliausko, suomių mokslininko Augusto Roberto Niemio, rašytojo Vinco Krėvės, etninės kultūros tyrinėtojo Norberto Vėliaus gyvenimą ir veiklą. Skaidres paruošė ir jas komentavo renginio organizatorės Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė.
Šiltais prisiminimais dalijosi viešnia iš Vilniaus Petro Zalansko dukra, etnologė Marija Liugienė. Ji nepagailėjo pačių gražiausių žodžių apie savo tėvulį: ,,Jis buvo labai geras žmogus, darbštus, uolus katalikas, mokantis rašyti, kaimynams padėdavo rašyti laiškus, labai gražius, poetinius... Dukra papasakojo, jog P. Zalanskas mokėjo stebėti reiškinius ir daryti išvadas. Jis užrašydavo etnografinius atsiminimus, papročius. Su meile ir pasididžiavimu M. Liugienė papasakojo apie savo tėvulio užveistą sodą. Tai buvo pirmasis sodas Mardasave. Jo vaisiais obuoliais ir kriaušėmis buvo vaišinami visi kaimynai bei svečiai. M. Liugienė apgailestavo, kad knygos Čiulba ulba sakalas P. Zalanskas nesulaukė. Ji pasirodė 1983 metais, o autorius mirė 1980 metais. Iš P. Zalansko išmoktas dainas Oi girdėc, girdėc, Kap aš jojau uliavojau , Žalion girion stadalėlis padainavo Jaunutis Margelis iš Ašašninkų kaimo. M. Liugienė dar pasidalijo prisiminimais apie liaudies dainų pateikėją ir dainininkę Agotę Žuraulienę. J. Margelis padainavo vieną dainą iš A. Žuraulienės dainų lobyno.
Valkininkų kunigą Praną Bieliauską prisiminė Marija Macidulskienė ir Jadvyga Akulavičienė. Prisiminimais pasidalinti jas paskatino perskaityta P. Bieliausko knyga Dienoraštis 19201957. Nors kunigui gyvam esant, jos buvo dar visai mergaičiukės, tačiau nuostabus jo balsas atmintyje išliko visam laikui.
Apie Marcinkonių etnografinio ansamblio įkūrėją Juozą Averką papasakojo šio ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė ir Juzė Česnulevičienė, kuri ansamblyje dainuoja nuo pat jo įkūrimo. Ji J. Averką seniai pažinojo, nes abiejų tėvai gyveno kaimynystėje. R. Avižinienė paminėjo, kad J. Averka buvo ,,paprastas ir geras dėdė Juozas. Etnografinio ansamblio dainininkai padainavo dainas: Oi agla, agla, Vai ir atvažiavo šventa Kalėda.
Vienintelė gyva iš minėtų tautosakos pateikėjų Marcelė Paulauskienė dėl pablogėjusios sveikatos renginyje dalyvauti negalėjo. Apie jos dainų ir tautosakos rinktinę Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau kalbėjo šios knygos sudarytoja etnografė Lina Būdienė.
Varėnoje gyvenanti iš Žemaitijos atvykusi Eugenija Keršulienė vaizdžiai papasakojo apie tai, kokie buvo jos įspūdžiai pirmąkart išgirdus dzūkų kalbą.
Programą Motulės turtai parodė Nedzingės pagyvenusių moterų kolektyvas. Renginio pabaigoje visi dalyviai sutartinai pritarė Nedzingės dainininkių atliekamai aukštaičių dainai Šiū naktį per naktį.
Veikė spaudinių paroda, skirta tautosakos rinkėjams ir pateikėjams.
Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė,
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės
© 2016 XXI amžius
|