|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Ekumeninės pamaldos
Sausio 1825 dienos visame pasaulyje paskelbtos maldos už krikščionių vienybę aštuondieniu. Tą savaitę ypatingu Gailestingumo jubiliejaus ženklu tapo ekumeninės pamaldos. Šiandien pasakojame apie tai, kaip jos buvo minimos įvairiose Lietuvos vietose. ŠVENČIONYS. Žvarbią sausio 22-osios pavakarę į stačiatikių Švč. Trejybės cerkvę būrėsi tikintieji. Maldą už krikščionių vienybę giedojo stačiatikių šventikas Dmitrijus. Paskui, nešini paveikslu Jėzau, pasitikiu tavimi, parapijos senjorams giedant Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė, visi pajudėjo link savivaldybės pastato. Saugiai pereiti sankryžą pagelbėjo Švenčionių policijos ekipažas. Toliau visi žygiavo pro miesto parką ir skambant Visų Šventųjų katalikų bažnyčios varpams eisena sustojo ant šios bažnyčios laiptų. Čia maldą sukalbėjo jos vikaras kun. Marijanas Apriško. Visi, nešini žvakutėmis ir vaikų chorui giedant Nušvisk Dievo Bažnyčia, žengė šviesos taku link altoriaus. Keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų) buvo skaitomas šv. apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams skaitinys, psalmę giedojo Šarūnė, o Evangeliją apie palaiminimus paskelbė klebonas kun. Medardas Čeponis, svečias stačiatikių kun. Dmitrijus ir vikaras kun. Marijanas. Po apaštalų tikėjimo išpažinimo sutartinė visuotinė malda, kurią skaitė keturios skaitovės, irgi skalbėjo keturiomis kalbomis. Po sutartinės Tėve mūsų maldos vieni kitiems palinkėjo ramybės ir pamaldos užbaigtos bendru dvasininkų palaiminimu. Po pamaldų klebonas kun. M. Čeponis padėkojo stačiatikių šventikui Dmitrijui ir parapijiečiams už bendras maldas, o visiems palinkėjo kasdieniame gyvenime toliau puoselėti tarpusavio pagarbą, jautrumą artimui, vargstantiems, ir siekti svajingos krikščionių vienybės... Pagal svencioniuparapija.lt ŠIAULIAI. Sausio 22 dieną Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus Katedroje vykusioms ekumeninėms pamaldoms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kartu meldėsi už ekumenizmą atsakingas Šv. Jurgio parapijos klebonas, generalvikaras kun. Saulius Matulis ir vyskupijos kurijos kancleris kun. Evaldas Alūza. Į pamaldas kviesti visų konfesijų krikščionys. Pamaldų pradžioje kunigas Evaldas trumpai papasakojo apie praktiką melstis už vienybę, kvietė susirinkusiuosius melstis, kad visi būtume viena. Šiaulių vyskupas pamoksle akcentavo Viešpaties troškimą: Kai pažvelgiame į krikščionis, kurių vienybės nematome, skaudu, nes Viešpats nori, kad būtų viena širdis. Gailestingumo metais ganytojas kvietė, siekiant vienybės, daryti atgailą, atsiprašyti vieniems kitų, atleisti ir būti gailestingiems. Laisvųjų krikščionių bendruomenės atstovas pristatė naująjį Evangelijos pagal Morkų ekumeninį leidimą, kvietė savo pastebėjimais visus prisijungti prie kitų evangelijų vertimo, kad darbas visiems būtų naudingas. Pagal siauliuvyskupija.lt KLAIPĖDA. Miesto tikintieji aktyviai jungėsi į gražią krikščionis vienijančią maldą ir sausio 24 dieną gausiai susirinko į ekumenines pamaldas Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Dalyvavo didelis būrys įvairių konfesijų dvasininkų ir tikėjimo bendruomenių atstovų. Romos Katalikų Bažnyčiai atstovavo Telšių vyskupo augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus (jis sakė homiliją) bei Marijos, Taikos Karalienės, parapijos vikaras kun. Andrius Vaitkevičus. Evangelikų liuteronų Bažnyčiai atstovavo kun. Reinholdas Moras, pamaldose dar dalyvavo protestantų atstovai, Išganymo Armijos tikintieji, Laisvųjų krikščionių ir Baptistų bendruomenių nariai, Vynuogyno misionieriai, Sekmininkų bendruomenės atstovai. Dalyvavo Klaipėdos miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė. Pagal Latvijos ekumeninės grupės paruoštą visame pasaulyje taikytą ekumeninių pamaldų programą kiekvienas tikintysis galėjo aktyviai ir veiksmingai jungtis į bendrą maldą. Tuo buvo išreikšta Lietuvos ir Latvijos tikinčiųjų vienybė. Kertiniu ekumeninių pamaldų Klaipėdoje akmeniu tapo evangelijos pagal Matą ištrauka (Mt 5, 1316), kuriose Jėzus sako: Jūs esate žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi reikėtų ją pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje. Siekiant įgyvendinti šiuos Jėzaus žodžius, kiekvienam tikinčiajam buvo suteikta galimybė paragauti žiupsnelį druskos ir užsidegti žvakę, kurios liepsna švietė tikinčiųjų rankose iki pat pamaldų pabaigos. Kun. R. Moras tvirtino, kad druska ir žvakės liepsna nėra žaidimas ar vien simboliai, o gyvas Dievo žodžio išgyvenimas ir paraginimas jį vykdyti savo kasdienybėje. Dar vienas kun. R. Moro paraginimų buvo, nepaisant to, kas šalia sėdi baptistas ar katalikas, ar dar kitos Bažnyčios atstovas, linkėti vieni kitiems Kristaus ramybės ir drauge kalbėti visiems vieną ir neatsiejamą nuo mūsų tikėjimo, paties Kristaus išmokytą maldą Tėve mūsų. Pamaldas šlovinimo giesmėmis puošė Evangelikų liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Ingos Pakalniškienės. Pamaldų pabaigoje visų Bažnyčių atstovai išsakė savo nuoširdžius maldavimus Viešpačiui. Maldos žodžiais buvo prašoma taikos, vienybės malonės, atjautos, mokėjimo įžvelgti šalia esančiame žmoguje Kūrėjo atvaizdą, skambėjo padėkos žodžiai už galimybę melstis kartu ir džiaugtis visus vienijančia Kristaus meile. Po gražių ir iškilmingų pamaldų buvimas drauge dar nesibaigė. Parapijos šeimininko kun. R. Moro kviečiami tikintieji rinkosi švęsti bendrystės jaukioje agapėje. Evangelikų liuteronų kun. R. Moras po pamaldų džiaugėsi tikinčiųjų gausa, jog pamaldose gausiai dalyvavo ne tik liuteronai ir katalikai, bet ir nemažas būrys kitų krikščionių Bažnyčių atstovų. Tai rodo bendruomenių religinę brandą ir vis didėjantį norą bendrauti. Klaipėdos miesto tikintieji dėkoja Evangelikų Liuteronų Bažnyčiai už nuostabiai surengtą tikėjimo šventę ir išgyventą vienybės džiaugsmą. Marta Dangilė Palmaitytė Martos Karaliūtės nuotraukos KAUNAS. Sausio 24-ąją arkivyskupijos kurijos kvietimu ekumeniniam susibūrimui ir maldai duris svetingai atvėrė Senamiestyje, prie Nemuno, esanti Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorato katalikų bažnyčia. Gausiai sekmadienio popietę susirinkę kelių krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių nariai bei dvasininkai drauge meldė vienybės Kristuje pagal brolių krikščionių kaimyninėje Latvijoje šiemet Maldos savaitei parengtus tekstus. Dalijamos žvakelės, Vytauto Didžiojo bažnyčios jaunimo grupės šlovinimo giesmė pasitiko visus, tą popietę užsukusius į šią bažnyčią. Pamaldos prasidėjo jaudinančiu Švč. Trejybės pagarbinimu brolių stačiatikių giesmėje ir visų dalyvavusių bendruomenių atstovų bei dvasininkų procesija. Joje prie altoriaus buvo atnešta Šventojo Rašto knyga ir šiemetinės ekumeninės maldos simboliai: Velykų žvakė, duona ir druska. Prie Didžiojo altoriaus pamaldoms vadovauti atėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius, t. Gintaras Vitkus SJ bei kun. Linas Šipavičius, brolių stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas kun. Nikolajus Murašovas, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kun. Remigijus Matulaitis, Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diak. Jonas Žiauka ir Krikščionių bendrijos Tikėjimo žodis Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius. Pamaldų liturgijoje pradžios maldą šaukiantis Šventosios Dvasios, kad Ji pašalintų iš širdžių, bendruomenių ir pasaulio visus susiskaldymus, kad Jėzaus vardu visa padarytų viena, netrukus keitė nuolanki Sutaikinimo malda prašant Tėvą iš savo gailestingumo dovanoti netobulumus, pripildyti savo malonės ir šventumo. Skirtingų bendruomenių dvasininkams perskaičius Šventojo Rašto skaitinius, o katalikų kunigui paskelbus Evangeliją (pagal Matą 5, 116), dalyvavę dvasininkai pasakė trumpas homilijas. Kun L. Šipavičius atkreipė dėmesį į duonos, druskos, šviesos simbolius ir pabrėžė, jog krikščionybė duoda pasauliui šviesą, gyvybę ir priartina jį prie Viešpaties Jėzaus Kristaus. Pasak metodistų kun. R. Matulaičio, Viešpats kviečia visus trokštančius ateiti prie Jo gyvybės vandens, ir šis dieviškasis pakvietimas yra Jo malonė būti pagirdytiems ir nebetrokšti per amžius. Pastorius G. Lukošius minėjo, jog Dievo Dvasios stebuklą matome, kai esame šviesa ir druska, kai elgiamės kitaip, nei šis pasaulis. Evangelikų reformatų diak. J. Žiauka pastebėjo, jog dvasiniame gyvenime kartais žavimės asmenimis, tačiau Jėzus Kristus buvo vienintelis Asmuo, nukryžiuotas ir Dievo prikeltas. Stačiatikių kun. N. Murašovas sakė, jog ši bendra malda, palyginti su pasaulio didybe, atrodytų maža, tačiau kaip našlės atiduotą vienintelį skatiką Viešpats priima ją, sklindančią iš tyros širdies. Žodį taręs arkiv. L. Virbalas SJ paliudijo apie puikiai tarpusavyje sutarusių krikščionių bendrystę gimtuosiuose Biržuose bei jam tarnaujant Popiežiškosios Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Russicum kolegijoje. Ganytojas atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje (kurioje arkivyskupas tą savaitę dalyvavo su jaunimo grupe iš Kauno) pasakytus žodžius apie Latvijos liuteronų katedros krikštyklą, kuri yra visų Latvijos krikščionių pradžios, šaltinio ženklas. Krikštas pašaukia iš tamsos, iš nuodėmės, įskiepija Kristuje, sujungia krikščionis Jame. Patyrę Gailestingumą, esame kviečiami būti kartu. Pakrikštytųjų bendrumo įvaizdis galėtų būti apaštalo Pauliaus mintis, kad yra vienas kūnas ir daug narių (plg. 1 Kor 12). Mūsų troškimas ne padaryti, kad būtume vienodi, tarsi vienas narys, bet kad būtų tokia bendrystė, kokia yra vieno kūno, kur vienam nariui reikia kito. Kiekviena bendruomenė, Bažnyčia turėtų sakyti viena kitai: neįsivaizduoju Kristaus kūno be tavęs, tu esi Kristui reikalinga taip, kaip ir aš. Bet kūnas gyvas tuomet, kai priimame gyvybę iš Kristaus, ja dalijamės, tarnaudami ir turėdami vieną bendrą tikslą Dievo garbę ir žmonių išgelbėjimą. Tegul Viešpats padeda mums, pakrikštytiems, būti tuo gyvybingu kūnu, kad vienas kitą priimdami, pripažindami Jam tarnautume, sakė arkiv. L. Virbalas. Išskirtinė ir ypač jaudinanti buvo šiųmečių pamaldų dalis krikščioniškojo įsipareigojimo būti druska ir šviesa apeigos. Giedodami Jėzau, esi šviesa visi pamaldų dalyviai ėjo prie altoriaus užsidegti žvakelių nuo Didžiosios žvakės ir suvalgyti krislelį druskos tuo atminti ir atnaujinti savo, kaip krikščionių, užduotį būti pasaulio šviesa ir žemės druska, visiems garsinti šlovingus Viešpaties darbus (plg. 1 Petro 2, 9). Vilties maldą, kad Viešpats perkeistų, padarytų krikščionis viena šventa Kristaus tauta, ekumeninių pamaldų dalyviai, kaip vieno dangaus Tėvo vaikai, su uždegtomis žvakėmis rankose drauge užbaigė Jėzaus išmokyta malda Tėve mūsų, o vėliau palinkėjo vieni kitiems Kristaus atneštos ramybės. Pasibaigus pamaldoms jų dalyvių palaiminimu, buvo atsiliepta į latvių ekumeninės grupės kvietimą atlikti dar vieną svetingumo ir broliškumo gestą iš bažnyčios išeinantys skirtingų bendruomenių nariai dalijosi nuo altoriaus atneštos duonos gabalėliais, o savo auka kaip ir kasmet buvo kviečiami paremti Biblijos draugijos Lietuvoje veiklą. Beje, po tos dienos rytinių šv. Mišių Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje visi norintieji buvo kviečiami apsilankyti netoli esančioje stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedroje. Čia diakono žmona Tatjana visiems mielai papasakojo apie šios prieš karą statytos šventovės istoriją, jos sąsajas su katalikais, stačiatikių tikėjimą, jų šventuosius ir tradicijas. Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimą PANEVĖŽYS. Sausio 24 dieną Kristaus Karaliaus Katedroje vykusioms ekumeninėms pamaldoms vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, homiliją sakė Panevėžio Vynuogyno evangelinės bažnyčios pastorius Žilvinas Škulevičius. Kartu su įvairių krikščioniškų denominacijų tikinčiaisiais kartu meldėsi stačiatikių Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas tėvas Fiodoras Guriliovas, Evangelikų reformatų Bažnyčios vicesuperintendentas Biržų parapijos klebonas kun. Rimas Mikalauskas, Panevėžio Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna, Jungtinės Metodistų Bažnyčios Panevėžio bendruomenės pirmininkė Regina Juškienė, katalikų kunigai prel. Bronius Antanaitis, Rimantas Kaunietis, Simas Maksvytis, Eugenijus Troickis, Saulius Černiauskas. Pamaldose giedojo giesmininkai iš Panevėžio Švč. Trejybės rektorato, Vynuogyno evangelinės bažnyčios ir Tikėjimo žodžio bendruomenės. Akompanuojant Katedros vargoninkui Antanui Šaukliui solo atliko Regina Juškienė. Pagal panevezys.lcn.lt
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |